Panevėžyje garsios „vyšniukų“ gaujos vadeiva Gražvydas Pinigis, pravarde Dolcas, sulaukė tragiško likimo.

26 metų panevėžiečio kūnas 2003-iųjų kovo 16-ąją apie 18 valandą buvo rastas Panevėžio rajono Pinigėlių kaime.

Kniūbsčias, surištomis kojomis, smarkiai sumuštu veidu ir galva lavonas gulėjo ant asfaltuoto kelio.

Įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai netoliese rado tuščią maišą.

[[ge:lrytas:lrytas:145094]]

Tą sekmadienį po pietų G.Pinigis kažkur išėjo iš namų. Po pusantros valandos dar nesustingusį jo kūną rado vienas Pinigėlių kaimo gyventojas.

Kaimietis pasakojo, kad kelias, kuriuo jis važiavo apie 16 valandą, buvo tuščias. Grįždamas maždaug po 20 minučių vyriškis išvydo netikėtą radinį.

Kelias, ant kurio buvo numestas lavonas, veda per Žaliosios girią. Prokurorai manė, kad šiame miške nusikaltėliai galėjo aiškintis santykius.

G.Pinigis buvo gerai žinomas Panevėžio teisėsaugos pareigūnams. 1995 metų vasario mėnesį jis už turto prievartavimą buvo nuteistas kalėti pustrečių metų.

Tuomet vienas Panevėžio rajono gyventojas, verčiamas G.Pinigio, savo automobilį BMW perrašė jo vardu.

Už gerą elgesį Dolcas iš įkalinimo vietos paleistas 14 mėnesių pirma laiko.

Byloje – dešimtys nusikaltimų

Antrą kartą G.Pinigiui byla iškelta 1998 metų liepą. Tuo metu jis buvo siejamas su „vyšniukų“ nusikalstamu susivienijimu. Kurį laiką G.Pinigis slapstėsi. Tačiau tų pačių metų spalio mėnesį panevėžietis buvo sulaikytas Vilniuje. Kartu su žmona ir motina nusikaltėlis važiavo automobiliu „Volkswagen Golf“.

Pareigūnams Dolcas pateikė suklastotą pasą, kuriame buvo įklijuota jo nuotrauka. Tąsyk pas jį buvo rastas dujinis revolveris, pritaikytas šaudyti šratiniais šoviniais.

„Vyšniukų“ grupuotei buvo pateikti kaltinimai dėl 69 epizodų pagal 14 Baudžiamojo kodekso straipsnių. Keliolika asmenų kaltinti turto prievartavimu, plėšimais, vagystėmis, automobilių padeginėjimais, netikrų pinigų platinimu.

Ši 1998-aisiais Panevėžio apygardos prokuratūros pradėta baudžiamoji byla buvo iin reto pobūdžio Lietuvoje – jis iškelta dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo fakto ir dalyvavimo šio susivienijimo veikloje.

[[ge:lrytas:lrytas:37501742]][[ge:lrytas:lrytas:37955884]][[ge:lrytas:lrytas:38518602]][[ge:lrytas:lrytas:39173921]]

Prokurorų manymu, būtent G.Pinigis buvo pagrindinis nusikalstamo susivienijimo organizatorius, gaujoje – dar 13 narių. Surinkta 33 tomai įrodomosios medžiagos, kaltinimai pareikšti 20 žmonių, nukentėjusiais pripažinti apie 50 panevėžiečių ir kitų vietovių gyventojų.

Beveik dvejus metus trukęs bylos nagrinėjimas sulaukė didelio visuomenės dėmesio, kadangi, kaip teigė prokurorai, griežtas teismo nuosprendis būtų turėjęs didelę ir ilgalaikę reikšmę kriminogeninei padėčiai Panevėžio mieste ir aplinkiniuose rajonuose.

Panevėžiečiai prisiminė, kad miesto teisėjai 1993 metais nepripažino nusikalstamu susivienijimu „šmikinių“, kuriems vadovavo Gintaras Korotkovas (g. 1967 m.), pravarde „Šmikis“, 1995–1996 metais – „siūlinių“ su Sauliumi Bironu (g. 1968 m.), pravarde „Siūlas“, priešakyje. Jie taip pat nematė „žemaitukų“, „tulpinių“, „psichinių“, nors gaujos tokiais pavadinimais buvo gerai žinomos vietos gyventojams.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Antanas Jarašius, tarsi tęsdamas šią tradiciją, 2000-ųjų rugpjūtį išteisino dėl kaltinimo nusikalstamo susivienijimo organizavimu G.Pinigį, dar 13 kitų panevėžiečių – dėl kaltinimų dalyvavus tokio susivienijimo veikloje.

Nuosprendis su pertraukomis buvo skelbiamas visą darbo dieną. Jo baigtis nudžiugino teisiamuosius, jų artimuosius bei draugus, ir, žinoma, didelį advokatų būrį.

Teisėjui išteisinus teisiamuosius dėl svariausių kaltinimų – nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje – realios laisvės atėmimo bausmės teko nedaugeliui, kadangi teisiamų jaunų vyrų nusikaltimai, kvalifikuoti kaip padaryti pavieniui arba grupėse, nebuvo sunkūs.

Prokurorų apskaičiavimai, kad „vyšniukų“ gaujos nariai drauge paėmus nukentėjusiesiems padarė 190 tūkst. litų materialinės žalos, neteko prasmės.

Buvo paleisti net kai kurie nuosprendžio klausęsi už grotų teisiamieji – Aivaras Chadkevičius (g. 1980 m.), Minvydas Vilčinskas (g. 1981 m.), pravarde „Minvukas“, Mindaugas Mieželis (g. 1982 m.), Donatas Urbonas (g. 1982 m.), pravarde „Knatas“. Jie simboliškai buvo nuteisti kalėti, tačiau pritaikius amnestiją nuo bausmių atleisti.

Taip pat pritaikius amnestiją nuo bausmių atleisti Paulius Survila (g. 1982 m.), Marius Vanagas (g. 1981 m.) Kęstutis Turleckas (g. 1982 m.), Marius Mikalauskas (g. 1982 m.), jo motina Audronija Mikalauskienė (g. 1953 m.), Žilvinas Burokas (g. 1979 m.), Alfredas Snitičius (g. 1975 m.) ir kiti.

Didžiausios bausmės teko Aurimui Urbonui (g. 1978 m.), pravarde „Peliukas“, ir Ričardui Urbonui (g. 1977 m.).

A.Urbonui teismas skyrė 7 metus laisvės atėmimo ir 2500 litų baudą. Dėl amnestijos ši bausmė sumažėjo penktadaliu. A.Urbonas turėjo būti suimtas teismo salėje, bet, matyt, tai nujausdamas, baigiantis nuosprendžio skaitymui nebeatėjo.

R.Urbonui teko 8 metai laisvės atėmimo ir 1250 litų bauda. Dėl amnestijos R.Urbonui skirta kalėti 6 metus ir 6 mėnesius. R.Urbonas buvo suimtas teismo salėje. Toks pat likimas ištiko ir Nerijų Sereiką (g. 1981 m.). Jis privalėjo bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje praleisti 2 metus.

Išteisintas dėl kaltinimų nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu, G.Pinigis buvo nuteistas už šešis teisme įrodytus nusikaltimus kalėti 6 metus. Pritaikius amnestiją, ši bausmė sutrumpėjo iki 4 metų.

Baudžiamąją bylą iškėlę ir tyrę Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnai buvo įsitikinę, kad užčiuopė gerai organizuoto, visuomenei itin pavojingo nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo G.Pinigis ir nuo tardymo pasislėpęs Evaldas Mikoliūnas, pėdsakus. Remiantis liudytojais prokurorams pavyko nustatyti, kad G.Pinigio vadovaujami nusikaltėlių pasaulio atstovai mokėjo pinigus į dvi bendras gaujos kasas – „senių“ ir „jauniklių“, kartu sportavo, kartu aptardavo būsimus nusikaltimus, laikėsi griežtos tvarkos ir paisė hierarchijos.

G.Pinigis savo pavaldinius aprūpindavo transporto ir ryšio priemonėmis. Vadeiva griežtai reikalavo, kad jo pavaldiniai vengtų saviveiklos ir darytų tik tuos nusikaltimus, kurie su juo suderinti.

Kai kurie liudytojai teigė, kad G.Pinigis ir E.Mikoliūnas pavaldiniams už įvairius nusižengimus taikė fizines bausmes. Kai kurie nusižengėliai gaujos tvarkai netgi buvo suluošinti. Žiauriausios bausmės laukė sumaniusių išeiti iš gaujos. Vienas toks atsimetėlis buvo ne tik žiauriai sumuštas, bet egzekucijos pabaigoje dar ir apšlapintas.

Teismo nuosprendyje plačiai aptarinėta, kodėl G.Pinigio suburti žmonės negali būti pripažinti nusikalstamu susivienijimu. Pasak teisėjo A.Jarašiaus, tokių požymių, kaip hierarchiniai ryšiai, bendra kasa, bendros transporto ir ryšių priemonės, bendras būsimų nusikaltimų aptarimas ir vykdymas, nusikalstamo susivienijimo kvalifikacijai nepakanka. Esą reikia įrodymų, kad nusikalstamas susivienijimas sukurtas sunkių nusikaltimų darymui, kad jo veikla buvo auganti, dinamiška.

Atėmė laisvę, bet nenužudė?

Paties G.Pinigio nužudymo byla buvo narpliojama dar ilgiau. Galiausiai, praėjus beveik dešimčiai metų, konstatuota, kad mirties aplinkybės taip ir liks paslaptis. Tyrėjai įrodė tiktai tiek, kad grupė asmenų buvo neteisėtai atėmusi šiam nusikalstamo pasaulio veikėjui laisvę prieš pat jo mirtį.

2012-ųjų rugpjūtį į Panevėžio apylinkės teismo salę sugužėjo būrys jaunų vyrų. Net 13 jų buvo kaltinami 2003 metų pavasarį neteisėtai atėmę laisvę su „vyšniukų“ gauja sietam G.Pinigiui, pravarde Dolcas.

Tačiau po nuosprendžio iš būrio kaltinamųjų tik keturi teismo salę paliko nusiminę. Jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – nuo pusantrų iki pusketvirtų metų. Kiti buvo išteisinti arba jiems pasisekė sulaukti senaties termino.

Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai po kruopelytę rinko įrodymus. Tarp įtariamųjų atsidūrė nemažai pareigūnams žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Kai kurie jų buvo įkliuvę dėl ginklų, narkotikų, chuliganizmo, prievartavimo.

Nuo 2005 metų byla sunkiai judėjo. Per tą laiką ji vieną kartą buvo nutraukta dėl senaties. Bet Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo vėl atnaujinta.

Prokurorams taip ir nepavyko įrodyti, kad įtariamieji prisidėjo prie G.Pinigio mirties. Tačiau nustatyta, kad prieš mirtį šiam panevėžiečiui buvo atimta laisvė prieš jo valią.

Tarp įtariamųjų bei kaltinamųjų buvo ir ne kartą pareigūnams įkliuvęs 42 metų Saulius Vidugiris. Jis tada laukė nuosprendžio už dviejų žmonių nužudymą ir į teismo salę atvestas su antrankiais. Taip pat atvestas ir dar vienas įtariamasis – 34-erių Saulius Glinskis, irgi laukęs teismo kitoje byloje.

Kiti kaltinamieji teismo nuosprendžio laukė laisvėje. 40-mečiam Liudvikui Urbonavičiui buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo. Buvusiam boksininkui 39 metų Rimantui Prišmantui už grotų skirta praleisti 2 metus ir 3 mėnesius, 44-erių Egidijui Mitkui – pusantrų, o 33 metų Rolandui Saltonui – dvejus metus.

Kiti kaltinamieji buvo išteisinti arba sulaukė senaties.

(„Lietuvos rytas“, 2003–2012 m.)

Ant kelio – garsios Panevėžio gaujos vadeivos lavonas: kas iš tiesų nutiko Dolcui Garsiausios Lietuvos bylos (4)