Teismas civilinius ieškinius priteisė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 1 829 Eur ir devyniems nuo sukčiavimo nukentėjusiesiems gyventojams (46 950 Eur) turtinei žalai atlyginti. Procesas dėl trijų civilinių ieškinių buvo nutrauktas.
„Kaltinamasis S. Remeika suvokė, kad pasinaudodamas klientų pasitikėjimu, apgaule užvaldė vienuolikos nukentėjusiųjų turtą. Jis numatė, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiesiems bus padaryta turtinė žala ir siekė taip veikti“, – sakė baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis.
Anot teisėjo, nukentėjusieji į S. Remeiką kreipdavosi teisinių paslaugų ir už tai sumokėdavo. Kaltinamasis, turėdamas išankstinę tyčią savo pažadų nevykdyti, melagingai pažadėdavo nukentėjusiesiems prašomas teisines paslaugas suteikti, taip suklaidindavo nukentėjusiuosius dėl savo tikrųjų ketinimų.
Nukentėjusiesiems buvo apsunkintos galimybės susigrąžinti pinigus S. Remeikai neįvykdžius įsipareigojimų, nes nusikalstamą veiką darė teisines paslaugas teikęs advokato padėjėjas, kuriam klientai atskleidė privačius duomenis, sudarančius advokato padėjėjo ir kliento paslaptį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė yra įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nors kaltinamasis dėl sukčiavimo kaltės nepripažino. S. Remeika atsisakė duoti parodymus dėl daugumos epizodų.
„Teismas atmetė kaltinamojo argumentus, kad jis negali pasakoti dėl jam inkriminuotų epizodų, nes siekia apsaugoti advokato padėjėjo (kurio pareigas tuo metu ėjo kaltinamasis) ir kliento susižinojimo paslaptį, – sako teisėjas M. Liesis. – Advokato padėjėjo ir kliento susižinojimo paslaptis nėra absoliuti, kaip nagrinėjamu atveju, nes buvo atskleistas advokato padėjėjo daromas nusikaltimas prieš klientus.“
Nukentėjusieji teismo posėdyje davė parodymus. Jie sakė, kad S. Remeika, sutikęs suteikti teisines paslaugas, nieko nedarė, pradėjo jų vengti: neatsiliepdavo telefonu, telefonas būdavo išjungtas, į elektroninius laiškus ir SMS žinutes neatsakinėdavo.
Teismo vertinimu, priešingai, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras tinkamai kvalifikavo kaltinamojo veiką kaip pavienį nusikaltimą.
Kaltinamojo nusikalstama veika susidėjo iš keleto vienarūšių veiksmų, atskirais nusikalstamos veikos epizodais buvo įgyvendinamas vienas kaltinamojo S. Remeikos sumanymas, apgaulė buvo naudojama prieš savo klientus iš esmės pagal tą pačią schemą, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
Teismas nustatė, kad nuo 2016 metų spalio iki 2019 metų pabaigos S. Remeika įgijo svetimą turtą – sukčiavo, nuo 2014 metų balandžio iki 2019 metų gruodžio pabaigos apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą.
S. Remeika į individualios veiklos apskaitą neįtraukė realiai įvykusių ūkinių operacijų, dėl ko beveik 9 170 Eur pajamų nebuvo įtrauktos į S. Remeikos individualios veiklos apskaitą. Nebuvo vestas ir registras – gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas.
Dėl minėtų priežasčių teisminio nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad S. Remeikos pagal individualios veiklos pažymą veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima iš dalies nustatyti.
Kaltinamasis dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi.
S. Remeika, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nusikalstamas veikas, veikos baigtos, viena nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. S. Remeika neteistas, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.