Baudžiamojoje byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę – sugriebė ją už rankos ir kaklo, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip padarytą šeimos nariui, o apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo ją į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip padarytą ne šeimos nariui, ir veiką pripažino mažareikšme.
Kasacinis teismas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutiko ir jį panaikino.
Kasacinis teismas išaiškino, kad tiek lingvistinis, tiek sisteminis šeimos nario sąvokos aiškinimas kvalifikuojant smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinis už smurtą prieš kitą sutuoktinį, net ir nesant faktinių šeimos santykių, atsako taikant kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Nukrypti nuo šios taisyklės galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos pagrindžia išskirtinės faktinės aplinkybės, tokios kaip santuokos fiktyvumas ar jos visiškas formalumas.
Kasacinis teismas tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų sutuoktinio nepripažinti nukentėjusiosios (sutuoktinės) šeimos nariu, nagrinėjamoje byloje nenustatė.
Priešingai, byloje nustatytas tiek juridinis faktas, kad nuteistasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tiek faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jų šeiminius ryšius: nuteistasis atliko smurtinius veiksmus sutuoktinei jų bendruose namuose, kai jis atvyko pasimatyti su vaikais, nesilaikydamas laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog nusikalstama veika sutuoktinei padaryta vykstant santuokos nutraukimo procesui, kartu nebegyvenant, esant konfliktiniams santykiams, nesutariant dėl bendravimo su vaikais (nepaisant teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos), nei paneigia sutuoktinių kaip šeimos narių statuso, nei leidžia laikyti tokią smurtinio pobūdžio veiką mažiau pavojinga, t. y. padaryta ne artimoje aplinkoje.
Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymas buvusių bendrų namų (kurie ir veikos padarymo metu priklausė abiem sutuoktiniams) aplinkoje, atvykus pas vaikus, nesilaikant teismo nustatytos tvarkos, konfliktuojant ir smurtaujant vaikų ir kitų asmenų akivaizdoje, nesuteikia pagrindo nusikalstamą veiką pripažinti nei mažiau pavojinga, nei mažareikšme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.