Klaipėdoje, Lėbartų kapinių dalyje, kur valstybės lėšomis laidojami neatpažinti arba giminių neturintys asmenys, 2003-iųjų kovą atgulė šiame mieste nužudytas Olandijos pilietis 64-erių Gerardus Henrikus Joannesas Keve.

Tai padaryta po to, kai Olandijos ambasada Rygoje pranešė, kad velionio artimieji finansiškai nepajėgūs atgabenti palaikų į Olandiją. Ten gyvenęs nužudytojo sūnus Richardas Keve pareiškė, jog vietinė valdžia jo tėvą pagal paties norą gali palaidoti Lietuvoje. Jis tik prašė atsiųsti mirties liudijimą ir nurodyti kapo numerį.

Klaipėdoje gyvenusio olando kūnas su smurto žymėmis 2000-ųjų vasario 18-ąją aptiktas daugiaaukščio namo bute, kurį jis nuomojo. Užsienietis buvo pasmaugtas. Apie grumtynes su žudikais, kurių galėjo būti ne vienas, liudijo suplėšyti aukos drabužiai. Surakintas arba surištas olandas buvo kankinamas – ant rankų riešų ir kaklo likę spaudimo žymių.

Bute rasta pornografinių žurnalų, prezervatyvų, pikantiškų jaunų moterų nuotraukų, dėžių su neišpakuotais žaislais, vizitinių kortelių, kuriose G.H.J.Keve prisistatė kaip psichologas seksologas, vaikų psichiatras. Kitų asmens dokumentų ten nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:40162809]]

G.H.J.Keve atvykęs iš Amsterdamo Klaipėdoje gyveno ketverius metus. Susisiekę su Olandijos tarnybomis Lietuvos pareigūnai sužinojo, jog jis su profesionalia psichologija ir psichiatrija neturėjo nieko bendra.

Buto šeimininkė sakė, kad nuomininkas buvo malonus ir tvarkingas žmogus. O kiti olandą pažinoję žmonės teigė, jog jis – ūmaus charakterio, dažnai skųsdavosi, nuolat kažko bijojo, o jeigu susipykdavo su pažįstamais, šie jam iš karto tapdavo priešais.

G.H.J.Keve buvo sakęs, kad turi du sūnus, o su žmona yra išsiskyręs. Išėjęs į pensiją jis persikėlė į Lietuvą. Iš Olandijos gaudamas maždaug 3,5 tūkst. litų pensiją, vyras galėjo gyventi be didesnių problemų. Tiesa, policijai G.H.J.Keve kelis kartus skundėsi, kad Klaipėdoje buvo apvogtas, apiplėštas, sumuštas.

Buvo neaišku, kuo olandas iš tikrųjų vertėsi uostamiestyje. Kelis kartus jis buvo atgabenęs labdaros – žaislų vaikų namams. Pensininkas mėgdavo pasakoti, kad Lietuvoje yra daug savo kūną pardavinėjančių vaikų, tikino renkąs apie tai medžiagą. Versija, kad jis tvirkino nepilnamečius, nužudymą tiriantiems tardytojams atrodė ne itin reali.

Siūlė dirbti prostitute

Maždaug po mėnesio Klaipėdoje dėl įtarimų nužudžius G.H.J.Keve į areštinę buvo uždaryti kelmiškiai Loreta Rimkutė, Remigijus Blunskis (abu gimę 1976 m.) ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs Vytautas Mikalauskas (g. 1969 m.).

2000-ųjų spalį R.Blunskis, V.Mikalauskas ir L.Rimkutė sėdo į teisiamųjų suolą.

Tyrimo metu nustatyta, jog G.H.J.Keve pažinojo Raseinių rajono Balčių kaime su motina gyvenusią L.Rimkutę. Merginą olandas vieną kartą pavėžėjo savo automobiliu, buvo pasikvietęs ją į savo butą Klaipėdoje, vaišino bare.

Vėliau olandas buvo atvykęs pas L.Rimkutę į Balčių kaimą, apžiūrėjo sodybą, tvartus, žadėjo padėti. Motinos name mergina gyveno su R.Blunskiu. Pasak motinos, pora ilgai draugavo ir ketino susituokti.

Sužinojęs, kad L.Rimkutei trūksta pinigų, užsienietis pradėjo jai siūlyti įvairius darbus, gundė fotomodelio karjera Olandijoje ir net buvo nuvežęs ją į šią šalį. Mergina sakė, kad G.H.J.Keve priekabiavo, siekė lytinių santykių ir įniršo nepasiekęs savo tikslo.

Mergina teigė, kad pensininkas jai siūlė dirbti prostitute viešnamiuose, grasino parduoti juodaodžiams sąvadautojams. Atstūmusi G.H.J.Keve, sausio pradžioje L.Rimkutė grįžo į Lietuvą.

Sutikęs sumokėti už L.Rimkutės kelionę atgal į Lietuvą, olandas iš merginos pareikalavo 900 litų, kaip užstatą buvo iš jos atėmęs vairuotojo pažymėjimą. Grįžusi į namus raseiniškė apie savo nuotykius Olandijoje papasakojo sugyventiniui.

Pasitelkęs į pagalbą savo draugą V.Mikalauską, R.Blunskis nutarė išsiaiškinti santykius su G.H.J.Keve. Į užsieniečio butą atėję vyrai pareikalavo sugrąžinti dokumentus. Grasindamas dujiniu pistoletu, olandas susigrūmė su įsibrovėliais, bet buvo įveiktas.

Palaužę olando pasipriešinimą, užpuolikai miegamajame surišo jam rankas ir bandė uždusinti pagalve. Kai V.Mikalauskas laikė aukos kojas, R.Blunskis jį rankomis uždusino. L.Rimkutė bendrininkų laukė automobilyje.

Iš buto žudikai pagrobė dujinį pistoletą, kompiuterio monitorių, mobilųjį telefoną, vaizdo magnetofoną, vaizdajuostes, buto ir „Volvo“ automobilio raktus, dokumentus, nuotraukų albumus. V.Mikalauskas iš olando automobilio dar pasiėmė ir peilį. Iš viso pavogta 2464 litų vertės turto.

[[ge:lrytas:lrytas:39261161]][[ge:lrytas:lrytas:34591546]][[ge:lrytas:lrytas:39229717]]

Vaidino nuskriaustuosius

V.Mikalauskas – buvęs Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos auklėtinis. Jos nebaigęs vyras tarnavo zakristijonu vienoje Jonavos rajono kaimo bažnyčioje.

Kelmėje subūręs pamaldaus jaunimo grupę, jis dėl savo populiarumo net buvo patekęs į vietinio klebono nemalonę. Buvęs zakristijonas sakė esąs išsituokęs.

Per kratą pas V.Mikalauską rastas malonius kvapus skleidęs rožinis šventinto vandens flakonėlis. Paklaustas, kam reikėjo žudyti žmogų, šis bažnyčios tarnas nuraudęs atsakė, kad Dievas jam už tai atleis. Policininkams jis bandė aiškinti ir Šventojo Rašto tiesas.

Į Kelmę R.Blunskio atgabentus vogtus daiktus savo garaže priglaudė jo draugas Mindaugas Samušis. Vėliau kelmiškis juos paslėpė Paramočio kaimo sodyboje. Žudikai sudegino savo drabužius, avalynę, albumus su nuotraukomis.

Teisme vyrai aiškino olando nežudę tyčia ir iš anksto susitarę. „Per grumtynes užspaudžiau jam burną, kad nekeltų triukšmo“, – sakė R.Blunskis.

V.Mikalauskas teigė norėjęs apginti draugą nuo olando parkritęs prie jo kojų, nes galėjo būti ne viena, o dvi aukos.

„Esu religingas žmogus, gyniau R.Blunskį nuo fiziškai stipraus olando, parkritęs prie jo kojų“, – aiškino V.Mikalauskas. Abu žudikai teigė iš olando buto pagrobę tik tuos daiktus, ant kurių galėjo likti jų pirštų atspaudai.

Buvęs bažnyčios tarnas L.Rimkutei pranešė, kad po muštynių užsienietis savo bute guli negyvas. Teisme mergina teigė apie tai nieko nežinojusi: „Apie olando mirtį man pasakė policininkai“.

Teisėjams linkėjo Dievo palaimos

Nuosprendis paskelbtas 2000-ųjų gruodį. G.H.J.Keve tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis kaltintas buvęs zakristijons V.Mikalauskas prieš nuosprendį teisėjams palinkėjo Dievo palaimos vykdant teisingumą.

Perkvalifikavusi kaltinimą Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija V.Mikalauską pripažino kaltu dėl tyčinio nužudymo ir apiplėšimo. Jam skirta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, konfiskuojant trečdalį turto.

R.Blunskis nuteistas kalėti 7 metus ir 6 mėnesius, konfiskuojant pusę turto. Apie nusikaltimą nepranešusiai L.Rimkutei skirta bauda – 12,5 tūkst. litų.

Po žmogžudystės V.Mikalauskas ieškojo kunigo, kuriam galėtų atlikti išpažintį.

„Tai buvo didelė problema, – prisipažino buvęs bažnyčios tarnas. – Dvasiškai atsigavau, kai už nužudytojo vėlę užpirko mišias ir ėmė melstis mano vienas paprašytas kunigas“.

Baudžiamųjų bylų kolegiją V.Mikalauskas tikino, kad jo gailestis nužudytajam, kurį matė tik vieną kartą, niekada neišnyks. Šiaulių tardymo izoliatoriuje praleistus 8 mėnesius jis pavadino didele gyvenimo pamoka ir prašė skirti švelnesnę bausmę.

(„Lietuvos rytas“, 2000 m.)

Olandą Klaipėdoje pagalve dusino ir buvęs zakristijonas: „Dievas man atleis“ Atsukam laiką