Henrikas Daktaras jau daugiau nei dešimtmetį kalėjime atlieka jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

O prieš daugiau nei dvidešimt metų „Henytė“, tada anksčiau laiko paleistas iš įkalinimo įstaigos po eilinio teistumo, dar nenujautė, kokio sunkumo kaltinimai jo laukia ir kovėsi ne dėl savo bylos, bet dėl teisės papietauti kavinėje ar išgerti kavos ne namuose.

„Su absurdu reikia kovoti“, – 2002-ųjų sausį teigė Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu tituluoto „Henytės“ advokatas Vytautas Sviderskis po to, kai dėl teisėjo danties skausmo neįvyko teismo posėdžis, kuris turėjo spręsti jo kliento pietų problemą.

2001-ųjų rudenį pirma laiko išleisdamas H.Daktarą Vilniaus apygardos teismas apribojo jo laisvę ir nurodė ne tik dukart per savaitę registruotis policijoje, naktimis būti namuose, bet ir uždraudė lankytis kavinėse bei restoranuose.

[[ge:lrytas:lrytas:18337420]]

H.Daktarui labiausiai nepatiko paskutinis draudimas.

Motinos bendrovėje įsidarbinęs kaunietis prieš Naujuosius, 2002-uosius metus, kreipėsi dėl jo panaikinimo, nes teigė neturįs kur darbo metu papietauti.

Kauno rajono apylinkės teismas paprašė H.Daktaro pateikti pageidaujamų maitinimosi vietų sąrašą.

Žmonos Ramutės lydimas H.Daktaras į teismą atvyko gerai nusiteikęs.

[[ge:lrytas:lrytas:35916024]][[ge:lrytas:lrytas:36379020]][[ge:lrytas:lrytas:37290900]][[ge:lrytas:lrytas:37443636]]

Tiesa, netrukus jis apgailestavo, kad su advokatu prieš teismo posėdį negalėjo nueiti į kavinę išgerti kavos.

Klientu teko pasirūpinti V.Sviderskiui – jis lagamine iš sostinės atsivežė termosą su kava.

Advokatas juokavo su R.Daktariene norėjęs nueiti į Kauno apygardos teismo kavinę, bet negalėjęs palikti „Henytės“ su puodeliu kavos stovėti gatvėje.

Nusibodo vyro raginimai

„Jei draudimu lankytis kavinėse norėta neleisti H.Daktarui bendrauti su kai kuriais asmenimis, tai jis gali su jais susitikti kitur, o jei norėta apsaugoti jį nuo alkoholio, tai Henrikas turi galimybę gerti namuose su Ramute“, – apie teismo sprendimo absurdiškumą kalbėjo V.Sviderskis, o H.Daktaras jam pritariamai linkčiojo galva.

R.Daktarienė „Lietuvos rytui“ neslėpė norinti, kad vyrui būtų leista bent dviejose kavinėse pietauti, nes jai nusibodo nuolatiniai sutuoktinio raginimai: „Žmona, daryk valgyti“.

Paklaustas, kokiose kavinėse jis norėtų pietauti, „Henytė“ teprisiminė nurodęs „Maxima“ barą ir „Bernelių užeigą“.

„Dar vieną prie žmonos darbo įrašiau“, – neįvardydamas maitinimosi vietos pavadinimo kalbėjo H.Daktaras.

R.Daktarienė tada buvo grožio salono Laisvės alėjoje savininkė.

Teismo posėdžio dieną „Henytė“ teigė nedirbsiąs, nes dėl to iš darbo atsiprašęs, todėl papietauti galėsiąs namuose.

„Lietuvos rytui“ pasidomėjus, ar nebuvo problemos dėl 2002-ųjų metų sutikimo, R.Daktarienė šypsodamasi sakė: „Mums ir namuose per šventes buvo gerai“.

Atvėrė šešių kavinių duris

Po kelių dienų Kauno rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino „Henytės“ prašymą ir pakeitė Vilniaus 3-iosios apylinkės teismo nutartį, ribojančią kauniečio laisvę lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose.

Teismas leido H.Daktarui darbo dienomis nuo 12 iki 14 valandos pietauti kavinėse „Fortūna“, „Žaliasis putinas“, „Bernelių užeiga“, „Tėvynė“, „Piza Jazz“, buvusioje „Maxima“ prekybos centre, ir „Boogie Woogie“.

„Tikriausiai eisime į „Maxima“, – paklaustas, kurią kavinę pasirinksiąs pirmiesiems pietums, svarstė H.Daktaras. Jis tvirtino su šeima dažnai nueinąs į prekybos centrą ir mergaitės labai norinčios pasidžiaugti kavinėje įrengtais atrakcionais.

Paskelbus, kada ir kur jos vyras galės maitintis, R.Daktarienė šypsodamasi sakė esanti sprendimu iš dalies patenkinta, nors jai ir teks vyrą maitinti namuose savaitgaliais.

„Henytė“ taip pat neslėpė pasitenkinimo, kad gavo daugiau laisvių, nors ir teigė pasitarsiąs su advokatu, ar nereikėtų teismo sprendimo apskųsti: „Aš, būdamas teisėjas, ko gero, priimčiau panašų sprendimą“.

Užsiminė apie Strasbūrą

„Sprendžiama ne H.Daktaro suliesėjimo, o žmogaus teisių problema. Būtų negražu, jei H.Daktaras dėl tokio dalyko turėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre“, – piktinosi ironišku požiūriu į „Henytės“ problemą jo advokatas V.Sviderskis.

H.Daktaras prašė, kad teismas leistų jam lankytis kavinėse ir restoranuose ne tiktai darbo metu bei laisvalaikiu, bet ir išvykus iš Kauno.

„Henytė“ tuo metu dirbo savo motinos Jadvygos Daktarienės individualioje įmonėje „Ramunė“ tiekėju.

Išleisdamas H.Daktarą iš kolonijos teismas nutartimi nurodė, kad nuteistasis, gavęs leidimą, gali išvykti iš gyvenamosios vietos iki 7 parų.

V.Sviderskis ironizavo, jog leidimas maitintis ne tik Kauno kavinėse reikalingas, kad jo ginamajam, darbo reikalais išvykus, pavyzdžiui, į pajūrį, nereikėtų vežtis priekabos sumuštinių.

„Tegul žmogus valgo“, – be išlygų pritardamas nuteistojo prašymui lankytis kavinėse ir restoranuose teigė pataisos darbų inspektorius Stasys Tumėnas, kontroliavęs, kaip H.Daktaras vykdo teismo įpareigojimus.

Prokuratūra prašė nepatenkinti H.Daktaro prašymo, nes tai – įsiteisėjusios Vilniaus 3-iosios apylinkės teismo nutarties pakeitimas.

(„Lietuvos rytas“, 2002 m.)

H. Daktaras grūmėsi dėl savo skrandžio – žmonai nusibodo girdėti: „Daryk valgyti“ Atsukam laiką