Sekmadienio vakarą, prasidėjus keleivių įlaipinimui į reisą Vilnius–Berlynas, sostinės oro uoste dirbančių VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečių dėmesį patraukė tamsaus gymio vyras. Prie įlaipinimo vartų pasiteiravus jo dokumentų, svetimšalis pateikė Latvijos Respublikos užsieniečio elektroninę asmens tapatybės kortelę.
Tačiau ji neatstoja kelionės dokumento ir nepatvirtina teisės gyventi Latvijoje. Šis dokumentas tik patvirtina jo turėtojo tapatybę gaunant paslaugas skaitmeninėje aplinkoje. Nepateikus kitų asmens dokumentų, 35-erių vyras buvo pristatytas į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą.
Papildomo patikrinimo metu tarp asmeninių svetimšalio daiktų pasieniečiai rado Latvijoje išduotą prieglobsčio prašytojo pažymėjimą, o mobiliajame telefone aptiko vyro paso nuotrauką. Pagal tai nustatyta, kad šis vyras – Jemeno pilietis.
Nelegalaus migranto bandymas pasislėpti tarp medžių nenusisekė: sraigtasparnis afganistanietį kaipmat aptiko
Jokių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti, būti ar gyventi Lietuvoje arba kitoje Šengeno erdvės valstybėje, arba galiojančios vizos Jemeno pilietis neturėjo. Į Lietuvą jis atvyko neteisėtai, neteisėtai pasišalinęs iš Latvijos užsieniečių registracijos centro apgyvendinimo vietos.
Keleiviai, skrendantys ES vidaus reisais, įprastai netikrinami, bet pasieniečiai tai atlieka pasirinktinai, vykdydami asmenų profiliavimą pagal rizikos faktorius.
Pasieniečiai migrantą sulaikė ir netrukus perdavė jį VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje pareigūnams. Iš ten, atlikus numatytas procedūras, prieglobsčio „prašytojas“ iš Jemeno bus grąžintas Latvijos pasieniečiams.
Tokia taktika, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, yra dažnai jų naudojama. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Susiję straipsniai
Užsieniečiai, neteisėtai patekę į Latviją, neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos žmonių iš jos toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais keliauja ir maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais.
Dalis atėjūnų, kuriuos pasienyje su Baltarusija sulaiko Latvijos pasieniečiai, ten pasiprašo prieglobsčio. Tačiau prasidėjus prašymų nagrinėjimo procedūroms, sprendimų nelaukia. Suplanavę iš anksto, jie neteisėtai sprunka iš Latvijos ir mėgina per Lietuvą bei Lenkiją nuvykti į Vakarų Europos valstybes, dažniausiai Vokietiją.
Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.