Klaipėdoje demaskuoto ir nuteisto Rusijos šnipo Romano Šešelio likimas ištiko dar du uostamiesčio gyventojus – Mindaugą Janutį ir Tatjaną Beleckają. Jie stojo prieš teismą dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai.

Klaipėdos apygardos teismo (KAT) uždaruose posėdžiuose nagrinėta byla užversta.

Šią savaitę KAT paskelbė nuosprendį: M.Janučiui skyrė 7 metų, o T.Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Abu kaltinamieji yra suimti. Vyras nuosprendžio klausėsi būdamas Šiaulių, o moteris – Panevėžio kalėjime.

[[ge:lrytas:lrytas:42095360]]

Buvo užverbuoti Minske

Šnipinėjimu apkaltinti klaipėdiečiai po ilgo tyrimo buvo sulaikyti 2023-iųjų lapkritį. Teisėsaugininkai nei patvirtina, nei paneigia, kad M.Janutis ir T.Beleckaja – sugyventiniai.

Iš karto po Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą šie klaipėdiečiai lankėsi Minske.

[[ge:lrytas:lrytas:40981997]][[ge:lrytas:lrytas:41667467]][[ge:lrytas:lrytas:42070551]]

Nustatyta, kad juos per tarpininkus užverbavo Baltarusijos kariuomenės Generalinio štabo vyriausioji žvalgybos valdyba – suteikė slapyvardžius, nurodė rinkti duomenis apie Lietuvos ir NATO karinę techniką, ginkluotę, infrastruktūrą, domėtis strateginiais objektais, jų apsauga.

Dar viena užduotis užverbuotiesiems – aiškintis, ką Lietuvoje veikia Baltarusijos opozicija. Minsko režimą domino ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veikla. M.Janutis netgi įstojo į šią organizaciją, tapo aktyviu jos nariu. Tiesa, įslaptinta informacija jam ir T.Beleckajai nebuvo prieinama.

Paprašė nušalinti advokatę

Byla, kurią sudaro 40 tomų, pagrįsta pareigūnų žvalgybine informacija. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klaipėdiečiai ieškojo kontaktų, veikiausiai stengėsi užmegzti ryšius su kitais Lietuvos piliečiais, kurie sutiktų šnipinėti Baltarusijai.

Surinktą medžiagą jie perduodavo operatyvinės veiklos kuratoriui, už šešėlinį darbą gaudavę piniginį ir kitokį atlygį.

Anksčiau teistas 40-metį peržengęs M.Janutis buvo pašalintas iš LŠS gretų paaiškėjus, kad už užmokestį galimai šnipinėjo šią savanorių pajėgas Lietuvos gynybai telkiančią organizaciją.

„Mano ginamojo pozicija – nepripažinti kaltės. Baudžiamasis procesas numato, jog reikia surinkti pakankamai įrodymų, kad toji kaltė būtų įrodyta.

Neužtenka vien tik užvesti bylą ir ją perduoti teismui“, – proceso pradžioje kalbėjo M.Janučio advokatė Kristina Venzbergaitė.

Vėliau M.Janučio požiūris į kaltinimus ir taktika teisme pasikeitė. Teismas patenkino klaipėdiečio prašymą nušalinti nuo bylos ryžtingai nusiteikusią jo advokatę.

K.Venzbergaitė buvusio kliento žingsnį iš dalies siejo su bylos vilkinimu: „M.Janutis skundėsi, jog aš neatvykstu pas jį į kalinimo įstaigą, nors anksčiau pageidavo, kad tik paskambinčiau.“

Kitas M.Janutį ginantis advokatas Zigmas Pocius irgi neatviravo: „Dabar jis jau pripažino kaltę, vadinasi, tikėjosi švelnesnės bausmės.“

Moteris pripažino kaltinimus

Už M.Janutį beveik dešimčia metų vyresnė T.Beleckaja elgėsi kitaip – visiškai pripažino ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškintus įvykius, jų aplinkybes, pareikštus kaltinimus, sutiko duoti išsamius parodymus.

„T.Beleckaja – Lietuvos pilietė, jos niekas nesieja su Minsku. Nebuvo nusikalstamos veiklos organizatorė, jokio atlygio iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų neprašė ir negavo. Ji tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje“, – kalbėjo moterį ginanti advokatė Julija Manako-Galminė.

Demaskuoti šnipai išvengti bausmės gali tik tais atvejais, kai pripažįsta kaltinimus iki jų paskelbimo įtariamaisiais, padeda teisėsaugai nustatyti užsienio šalių organizacijų atstovus, kuriems turėjo perduoti ar perdavė surinktą informaciją.

Jūrininko akiratyje buvo laivynas

Septyneri metai nelaisvės – tokia bausmė už šnipinėjimą buvo atseikėta 45 metų klaipėdiečiui R.Šešeliui už tai, kad rinko ir kaupė Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, siuntinėjo ją elektroniniu paštu. Briansko srityje (Rusija) gimęs, ten kurį laiką gyvenęs vyriškis, rusų užverbuotas, vykdė konkrečias užduotis.

R.Šešelis kaltintas dėl neteisėtos veiklos renkant ir perdavinėjant informaciją apie Klaipėdos uoste dislokuotas Lietuvos karines jūrų pajėgas, čia apsilankančius NATO šalių laivus, gabenamą karinę techniką. Surinktus duomenis jis perdavinėjo Rusijos karinės žvalgybos atstovui.

Per kratas R.Šešelio motinos bute rasta kaupiklių su konkrečiomis užduotimis, instrukcijomis, informacijos šifravimo būdais. Patikrinus jo kompiuterį nustatyta, kad jis rinko ir kaupė strateginės reikšmės duomenis, siuntinėjo juos elektroniniu paštu į Rusiją. Tiesa, tai nebuvo įslaptinta informacija.

„Jį domino su mūsų nacionaliniu saugumu susiję strateginės reikšmės objektai – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, „Klaipėdos naftos“, kitų uosto įmonių infrastruktūra, jų apsaugos režimo sistema, pokyčiai. Tarp pavedimų buvo užduotis užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos karinių jūrų pajėgų darbuotojais, įgyti jų pasitikėjimą“, – pasakojo prokuroras Redas Savickis.

Rusijoje gimęs, jūreivystės mokyklą Liepojoje baigęs Lietuvos pilietis R.Šešelis dirbo mechaniku užsienio laivuose.

Tyrėjams pavyko užfiksuoti ir R.Šešelį užverbavusio Rusijos žvalgybininko kontaktus, sužinoti jo pavardę – bendrauta slaptai, išskirtinės konspiracijos sąlygomis. Rusijos žvalgybos 2015-aisiais užverbuotas R.Šešelis jai dirbo iki 2017 metų gruodžio.

Rusijos šnipo likimas – ir dviems sugyventiniams iš Klaipėdos: užverbuotas Baltarusijoje vyras įsiskverbė į šaulių gretas