Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kaltinamasis, veikdamas per valdomą įmonę, bankui bei valstybinei finansų įstaigai teikė suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą kompiuterinės įrangos, automobilių bei kitų prekių įsigijimą, siekdamas neteisėtai gauti kreditines lėšas.
Nustatyta, kad, gavęs finansavimą pagal suklastotus dokumentus, asmuo papildomai kreipėsi į valstybinę finansų įstaigą dėl palūkanų kompensavimo priemonės verslui, pateikdamas suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai bankui sumokėtas palūkanas, kurios faktiškai nebuvo sumokėtos. Tokiu būdu jam buvo išmokėtos ir valstybės kompensacinės lėšos.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad gautos lėšos buvo pervedamos į kaltinamojo bei su juo susijusių žmonių banko sąskaitas ir naudojamos asmeniniams poreikiams, o ne finansavimo sutartyse numatytiems verslo tikslams. Iš viso kaltinamasis apgaule įgijo daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
Tyrimas dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo buvo atnaujintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Teismas vyrą pripažino kaltu. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda bei tenkintas banko pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – iš kaltinamojo priteista beveik 250 tūkst. eurų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.