Anksčiau jam buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė byloje dėl mokestinių nusikaltimų neteisėtai prekiaujant kuru ir vengiant mokesčių. Išteisinus nuteistąjį dėl sukčiavimo, už kitus nusikaltimus paskirta minėta galutinė bausmė.
Trijų teisėjų kolegija A. Kandrotą išteisino dėl kai kurių nusikaltimų. Nuosprendis buvo pakeistas ir kitiems kartu su juo nuteistiems vyrams. Taip pat pakoreguoti civiliniai ieškiniai.
Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, jis turės būti vykdomas. Tačiau verdiktas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Proteste užfiksuotas A. Kandroto-Celofano išsišokimas: apsistumdė su dalyviais, įsitraukė ir policija
Kadangi nuosprendis įsiteisėjo, Lietuvos apeliacinis teismas dabar bylą nuosprendžio vykdymui perduos pirmosios instancijos Kauno apygardos teismui. Dokumentai nuosprendžio vykdymui bus perduoti policijai, atsižvelgiant į nuteistųjų gyvenamąsias vietas.
Trijų teisėjų kolegija dar balandį išnagrinėjo A. Kandroto-Celofano ir kartu su juo nuteistų vyrų bylą dėl kaltinimų sukčiavimu, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Susiję straipsniai
Apeliacinis teismas konstatavo, kad A. Kandrotas ir kiti nuteistieji Vokietijos Federacinėje Respublikoje pirko naftos produktus iš įvairių įmonių ir pagal pateiktus kaltinimus juos realizavo.
„Teismas iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismo visas nustatytas faktines aplinkybes. Pilnai sutinkame ir su apeliacinės instancijos nustatytu aplinkybių vertinimu“, – žurnalistams sakė prokurorė Jūratė Radišauskienė.
L. Ragelskio išpuoliai teismo salėje
A. Kandrotas-Celofanas yra išvykęs į Baltarusiją. Jis nuosprendžio paskelbime nedalyvavo, į posėdį buvo atvykęs tik prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Jis kėlė sumaištį posėdžių salėje, nes tiesiogiai norėjo filmuoti ir transliuoti nuosprendžio paskelbimą. Teisėjas Justas Namavičius to daryti neleido.
„Ačiū, blogas teisėjau, kuris niekinate žiniasklaidos priemones“, – pasakė L. Ragelskis.
Po šių žodžių teisėjas L. Ragelskį įspėjo, jog jei jis nepagarbiai elgsis su teismu, bus pašalintas iš teismo posėdžių salės.
„Tai yra pirmas ir paskutinis mano įspėjimas“, – įspėjo teisėjas.
Į posėdžių salę buvo iškviesti teismo darbuotojai, policininkas. L.Ragelskis ėmė prie jų kabinėtis, esą nežino, kas jie, nemato jų darbo pažymėjimų.
Toks žiūrovo elgesys papiktino teisėją.
„Arba jūs nebetrukdote posėdžiui, arba aš jus pašalinsiu iš teismo salės“, – dar kartą įspėjo teisėjas.
Vėliau L. Ragelskis nurimo, jam buvo leista išklausyti A. Kandroto nuosprendį salėje kartu su žurnalistais.
Nuosprendį šioje byloje dar 2023 m. paskelbė Kaune apygardos teismas.
Teisėjas J. Namavičius paskelbė, kad A. Kandrotas ir kiti kaltinamieji išteisinami dėl sukčiavimo, atsižvelgiant į teismų praktiką.
Kartu su A. Kandrotu nuteistam Romui Jablonskui skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
2024 m. sausį policija A. Kandrotą-Celofaną sulaikė, Apeliaciniam teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausmėmis kitose dviejose finansinių nusikaltimų bylose.
2025 m. birželį nuteistasis buvo paleistas į laisvę pritaikius lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad jis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius numatytos laisvės atėmimo bausmės bei atitiko lygtiniam paleidimui taikomas sąlygas.
A. Kandrotas buvo faktinis vadovas
Kauno apygardos teismas paskelbė nustatęs, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktoriumi, o A. Kandrotas, būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje 2014 m. tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.
„Iš tikrųjų faktinės aplinkybės nustatytos teisingai – Kandrotas buvo faktinis vadovas, kartu su Šarkausku tuos sandorius kontroliavo. Iš esmės tai yra įrodyta tiek kitų nuteistųjų, tiek paties Kandroto parodymais. Jis neneigė, kad tą projektą surengė su A. Šarkausku“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas J. Namavičius.
Jis sakė, kad surinkti duomenys patvirtino, kad nafta Lietuvą pasiekė. Tokie duomenys buvo gauti vykdant teisinės pagalbos prašymus į užsienio valstybes, apklausiant liudytojus.
„(Tai – ELTA) patvirtina Kandroto dalyvavimą nusikalstamoje veikoje“, – sakė teisėjas.
Teismai taip pat nustatė, kad R. Jablonskas, A. Kandrotas-Celofanas ir A. Šarkauskas, veikdami bendrininkų grupėje 2014 metais nutarė įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius bendrovės dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), dokumentuose parodant neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei, pritaikant nulinį PVM procentą.
Bylos duomenimis, nenustatytos kilmės pinigais buvo įsigytos 25 tonos naftos produktų už 230 687 eurus su nuliniu PVM, juos į Lietuvą atgabeno A. Šarkausko vadovaujamos bendrovės vilkikai.
Vykdydami iš anksto aptartą nusikalstamą planą, R. Jablonskas kartu su A. Kandrotu-Celofanu ir A. Šarkausku įsigytus naftos produktus pardavė be jokių apskaitos dokumentų, pardavimo sumos pareigūnai taip ir nesužinojo.
Pasak teismo, slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų, nuteistieji pateikė bendrovės buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikaltimą, fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad iš Vokietijos įmonės įsigyti naftos produktai yra parduoti Rumunijos įmonei už 231 459 eurus su nuliniu PVM. Šias fiktyvias pardavimo PVM sąskaitas faktūras A. Kandroto-Celofano nurodymu buhalterė įtraukė į bendrovės apskaitą.
Sąskaitų faktūrų pagrindu buhalterė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie naftos produktų pardavimą Europos Sąjungos PVM mokėtojams su nuliniu PVM. Taip apgaule bendrovės naudai buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė – į valstybės biudžetą mokėtina PVM 48 444 eurų suma.
Bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjį buvo įsigyta naftos produktų už daugiau nei 654 tūkst. eurų, jie buvo įvežti į Lietuvą, naftos produktus į Lietuvą įvežusi bendrovė privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti 137 346 eurus PVM. Neturėdama prekių panaudojimo PVM apmokestinamiems tiekimams įrodymo, ji neturėjo teisės į 137 346 eurų PVM atskaitą – tai yra privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą.
Be to, teisėsauga nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas, R. Jablonskas ir A. Šarkauskas iš anksto susitarė daryti sunkų ilgai trunkantį nusikaltimą – pažeidžiant nustatytą tvarką įsigyti iš Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės lengvosios alyvos, kuri yra akcizais apmokestinama prekė, įvežti ją į Lietuvą ir parduoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, nesumokant privalomo akcizo mokesčio.
2014 m. iš Vokietijos bendrovės pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigyta 2 065,94 tonos lengvosios alyvos už 1 623 879 eurus, tai nebuvo deklaruota ir nesumokėta daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.
Tyrėjai nustatė, kad analogiškos iš esmės nusikalstamos veikos buvo padarytos ir pasinaudojant kita bendrove. Ji neturėjo licencijos verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, neturėjo leidimo prekiauti energetiniais produktais, neturėjo registruotų kuro talpyklų.
Šis kuras buvo atgabentas Lenkijos vežėjų vilkikais, ir, vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą planą, A. Kandrotas-Celofanas kartu su Audriumi Rute už daugiau nei 4 mln. eurų įsigytus naftos produktus – 4,7 tūkst. tonų – pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bei slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų.
Įgijus iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizavus be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, buhalterei buvo nurodyta pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas. Jose buhalterė įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu, bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 831 792 eurų PVM.
Nuteistas ir kitose baudžiamosiose bylose
Šiemet kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pernai rugsėjį A. Kandrotas-Celofanas buvo nuteistas ir riaušių prie Seimo byloje, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Minėti nuosprendžiai dėl neapykantos kurstymo ir dėl riaušių prie Seimo 2021 m. rugpjūtį kol kas nėra įsiteisėję.