Šiedu mafijai priklausę kauniečiai sulaukė keršto už bendradarbiavimą su teisėsauga – portalo Lrytas žiniomis, Karoliui Š. ir Vladui S. „skilus“, kriminalistams pavyko išaiškinti sunkius rezonansinius nusikaltimus.
Kauno apygardos teismas ketvirtadienį E. Kalasūnui pasikėsinimų byloje skyrė subendrintą 15 metų laisvės atėmimą, o D. Bulotą nusprendė įkalinti 13 metų. Abu sėbrai nuosprendžio laukė, būdami už grotų. Prieš pat verdikto paskelbimą jie slėpė veidus nuo fotoobjektyvų, dangstydamiesi popieriaus lapais ir segtuvu.
E. Kalasūno pavardė plačiai nuskambėjo ir kitoje kruvinoje istorijoje – 2025 metų balandį jis buvo nuteistas kalėti 13 metų byloje dėl kauniečio Liongino Žuromsko, kuris buvo patekęs į vieno „Kamuolinių“ grupuotės vadeivų Tomo Mickevičiaus-Varlės nemalonę, nužudymo ir Kauno mafijos vadeivos Henriko Daktaro šeimai priklausančios valdos Užliedžiuose (Kauno r.) sprogdinimo visuotinai pavojingu būdu.
Proveržis bene 20 metų strigusioje byloje: sulaikyti trys su R. Daškevičiaus nužudymu siejami asmenys
Pateko į mafijos bosų nemalonę
Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir valstybės saugomas Karolis Š. buvo siejamas su tarptautiniu nusikalstamu susivienijimu, kurio vadeivomis laikomi iš Klaipėdos kilęs, į Ispaniją persikėlęs 52 metų Sergejus Bėglikas ir teisėsaugos jau ilgą laiką 50 metų kaunietis Renaldas Kanys.
2024 metų rugsėjį Karolis Š. teisme davė parodymus prieš minėtą nusikalstamą susivienijimą byloje dėl pasaulio bušido čempiono Remigijaus Morkevičiaus nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti buvusį „Agurkinių“ gaujos narį Giją Zabachidzę. Įtariama, kad šis susivienijimas ir užsakė nužudyti Karolį Š. bei Vladą S.
Susiję straipsniai
Šūviai – Kaune ir Garliavoje
Ginkluoti išpuoliai buvo įvykdyti 2019 metų rugsėjo 29 dieną Garliavoje (Kauno r.) ir tų pačių metų lapkričio 10-ąją Kaune, Vilijampolės mikrorajone esančio daugiabučio laiptinėje.
Kruvinos užmačios nepavyko – į abu vyrus buvo paleisti šūviai, bet jie liko gyvi.
Pareigūnų duomenimis, mafijos Karolis Š. ir Vladas S. pateko į mafijos nemalonę – nusikalstamo pasaulio atstovai įtarė, kad jie bendradarbiauja su teisėsauga. Buvo siekiama ne tik atkeršyti „skilusiems“ bendrams, bet ir nužudžius juos, išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkius nusikaltimus.
Grupuotę smarkiai klampino Karolio Š. ir Vlado S. parodymai, tad jos šulai buvo suinteresuoti atsikratymu neparankiais asmenimis.
Be to, prokuratūros žiniomis, žmogžudystėmis siekta įbauginti kitus šešėlinio pasaulio atstovus, kad jie neišdrįstų ateityje bendradarbiauti su teisėsauga.
Parūpino ginklą su duslintuvu
Tyrimo metu buvo surinkta įrodymų, jog kruvinus nusikaltimus prieš Karolį Š. ir Vladą S. organizavo E. Kalasūnas, o juos įvykdyti turėjo D. Bulotas.
Byloje nustatyta, kad E. Kalasūnas parūpino D. Bulotui nelegalų šaunamąjį ginklą su duslintuvu ir šaudmenis, taip pat perdavė jam duomenis apie aukas.
Pareigūnų tvirtinimu, prie pasikėsinimų nagus prikišo ir daugiau asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas šiuo metu yra atskirtas.
Daktarų valdoje – sprogimas
E. Kalasūnas pagarsėjo ir dėl dar vieno inkriminuojamo rezonansinio nusikaltimo – su sėbrais išdrįso mesti iššūkį pačiam Kauno mafijos vadeivai H. Daktarui. Grupė bendrininkų norėjo pademonstruoti prieš Henytę savo viršenybę ir parodyti, kad nepaiso jo autoriteto.
Pareigūnų duomenimis, 2008 metų gruodžio 19-ąją, „kamuolinis“ T. Mickevičius (vėliau dingęs be žinios ir šiuo metu pripažintas mirusiu), E. Kalasūnas, su šešėliniu pasauliu sietas kaunietis Ričardas Baika-Ščiukas ir dar du bendrininkai nuvyko prie Kauno mafijos šulo H. Daktaro įspūdingo namo pakaunės Užliedžių miestelyje. Vietos gyventojai jį yra praminę „Daktarų pilimi“.
Henytės tuo metu namuose nebuvo – jis slapstėsi nuo teisėsaugos.
Įsibrovėliai apšaudė Daktarų šeimos pilaitę, į kurią iš „Kalašnikovo“ buvo paleista maždaug 10 šūvių, taip pat susprogdino kieme granatą. Per šį išpuolį niekas iš Daktarų nenukentėjo.
Nukentėjusiąja pripažinta H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė, kuriai oficialiai priklauso valda su pilaite.
Po išpuolio prieš Kauno mafijos vadeivos šeimą E. Kalasūnas pasirinko bėglio dalią, buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Ilgą laiką nuo teisėsaugos slapstęsis kaunietis 2023 metų rudenį jis pats atvyko į policiją ir pasidavė.
Surengė kraupią egzekuciją
Daktarų pilaitės apšaudymo epizodas toje pačioje byloje buvo sujungtas su kraupiu nusikaltimu – kauniečio L. Žuromsko nužudymu.
2007-ųjų lapkričio 18 dieną Kaune, Chemijos gatvėje esančiame bendrabutyje buvo itin žiauriai nužudytas jame gyvenęs L. Žuromskas.
Prokuratūros tvirtinimu, nusikaltimą suplanavo vienas „Kamuolinių“ gaujos vadeivų T. Mickevičius, pravarde Varlė – tarp jo ir L. Žuromsko buvo perbėgusi juoda katė neva dėl apkalbų, skleistų apie Varlę.
Aukai buvo suduota 16 smūgių – ji ne tik buvo daužoma kumščiais, spardoma, bet ir mušama metaliniu strypu. Kriminalistų duomenimis, egzekuciją surengė septyni su mafija siejami užpuolikai, o prie jos prisidėjo ir E. Kalasūnas.
2025 metų balandžio 8 dieną Kauno apygardos teismas šioje byloje E. Kalasūnui skyrė 13 metų nelaisvės o R. Baiką nusprendė įkalinti 12 metų. Abu su nusikalstamu pasauliu siejami veikėjai nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, kuris skundų dar nėra išnagrinėjęs.