„Darbo sutartis su buvusia Kultūros centro direktore nutraukta atsižvelgiant į LAT sprendimą ir į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą kultūros centrų vadovams.
Su buvusia Kultūros centro direktore nutraukiant darbo sutartį buvo atsiskaityta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis“, – atsakyme Eltai teigė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Jis taip pat informavo, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas Veliuonos kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti.
Girtas vairuotojas Latvijoje sukėlė avariją: nukentėjo Lietuvos vežėjo autobusas
Šiuo metu Kultūros centro direktoriaus pareigas laikinai vykdyti pavesta įstaigos Raudonės ir Stakių kultūrinių renginių organizatorei Jurgitai Brazaitienei.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Grabauskienė buvo nuteista už tai, kad 2025 m. liepos 21-osios vakarą vairavo neblaivi – moters organizme buvo aptikta 2,02 promilės alkoholio. Po mėnesio Tauragės apylinkės teismas vairuotojai skyrė 3 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo automobilį.
Susiję straipsniai
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir nusprendė konfiskuoti ne nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasacinį skundą teikęs Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kaltintojas teigė, kad teismui buvo žinomi V. Grabauskienės. padaryti administraciniai nusižengimai, kurie teisės požiūriu turi sunkėjimo tendencijas, tačiau, atsižvelgiant į ją charakterizuojančių duomenų visumą, jie nebuvo tinkamai įvertinti apeliacinės instancijos teisme.
„Jos padaryti nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (kaip ir įvykdytas nusikaltimas), t. y. pirmuoju atveju skirta administracinė bauda už viršytą leistiną greitį, antruoju atveju skirta administracinė bauda ir skirtos poveikio priemonės už vairavimą esant neblaiviai, kai nustatytas 0,98 promilės girtumas.
V. Grabauskienė ryte, kai eisme dalyvauja daugybė kitų transporto priemonių ir asmenų, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, keldama realų pavojų ne tik turtui, bet ir sveikatai bei gyvybei.
Tokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai laikomi vienais šiurkščiausių, galinčiais sukelti negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį.
Tokie tyčiniai neblaivių vairuotojų poelgiai negali būti toleruojami ir valstybė privalo į tai reaguoti neperžengdama įstatyme apibrėžtų ribų“, – teigė prokuroras.
2023 m. rugpjūčio 3 d. V. Grabauskienė taip pat vairavo būdama neblaivi, tada jai buvo nustatytas 0,98 promilės girtumas.
„Taigi, V. Grabauskienės požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdama prie vairo neblaivi ji parodė, jog darydama nusikalstamą veiką negalvojo apie galimas pasekmes.
Todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jos šeimos teises“, – teigė prokuroras A. Žukauskas.
Teismas atsižvelgė į prokuroro argumentus
LAT trijų teisėjų kolegija gegužę nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas vairuotoją nuo baudžiamosios atsakomybės ir nekonfiskuodamas nusikaltimo padarymo priemonės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokuroro skundą tenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
„Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tinkamai neįvertino to, kad vairuotoja yra linkusi pažeisti įstatymus, nes anksčiau buvo bausta už vairavimą būnant neblaiviai (nustatytas 0,98 promilės girtumas), taip pat neatsižvelgė į pačios veiklos pavojingumą.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“, – rašoma LAT pranešime.
Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šioje byloje tikslinga ne konfiskuoti automobilį, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, padaryta nukrypstant nuo atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų ir jų taikymą aiškinančios teismų praktikos.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vienintelis argumentas, nulėmęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio vertę, yra nuteistosios poreikis rūpintis šeimos nariu.
„Tačiau šiuo aspektu teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog tai, kad automobilis naudojamas rūpinantis neįgaliais artimaisiais ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis, be kita ko, ir šeimos narių interesai savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, suteikdamas prioritetą kaltininkės interesams, apeliacinės instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, be kita ko, ir poveikio priemonės prevenciniam tikslui, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo“, – paskelbė LAT.
Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog automobilis yra reikalingas rūpintis artimaisiais ir jų interesams patenkinti, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokio turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suteikdamas prioritetą kaltininko interesams, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir poveikio priemonės prevencinio tikslo.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.