Buvęs kriminalistas Edmundas Tautavičius ir advokatas Marius Navickas neišvengė atsakomybės už tai, kad buvo virtę nusikaltėlių parankiniais. Jie pripažinti organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais.

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistas E.Tautavičius, užuot sulaikęs du žmogžudyste įtariamus asmenis, bendravo su jais kaip su geriausiais draugais, vykdė jų nurodymus, nutekindavo ikiteisminio tyrimo informaciją, mokė, kaip išvengti atsakomybės, kol pats atsidūrė prokurorų taikiklyje.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAP) paliko galioti ankstesnį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo vyrui skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Buvęs advokatas M.Navickas taip pat neišvengė bausmės už piktnaudžiavimą.

[[ge:lrytas:lrytas:43021531]]

Nustatyta, kad ir jis griebėsi neteisėtų priemonių, – imituodamas kliento gynybą veikė kito įtariamo asmens naudai.

Tai paaiškėjo darkart atvertus prieš 18 metų savo namuose žiauriai nužudytos 33 metų klaipėdietės medikės Ingos Žitkevičienės bylą.

[[ge:lrytas:lrytas:43009290]][[ge:lrytas:lrytas:42990419]][[ge:lrytas:lrytas:43025854]][[ge:lrytas:lrytas:43028720]]

Prisiėmė svetimą kaltę?

Medikės nužudymu buvo apkaltintas klaipėdietis Edmundas Montvydas.

Tą naktį jis I.Žitkevičienės bute atsirado su draugu Virgilijumi Valiumi.

Po buto šeimininkės nužudymo E.Montvydas dingo iš policijos akiračio, bet po dvejų metų buvo sučiuptas Didžiojoje Britanijoje.

Bėglys teisme pripažino savo kaltę – jam skirta 11 metų nelaisvės.

V.Valius nuteistas tik dėl vagystės ir nusikaltimo slėpimo.

Atlikęs bausmę, pasikeitęs pavardę E.Montvydas (tapo Bedaugiu) pareiškė, kad šioje byloje jis sutiko prisiimti svetimą kaltę neištvėręs teisėsaugininkų fizinio ir psichologinio spaudimo. Taip siekta nuo bausmės už žmogžudystę išsukti V.Valių.

Nutarė kreiptis į pareigūną

Po tokių nuteistojo atsivėrimų įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareikšti E.Tautavičiui ir M.Navickui – buvusiam E.Montvydo advokatui medikės nužudymo byloje.

Tikrinant naujus E.Montvydo parodymus išaiškėjo, kaip įvykiai klostėsi po to, kai jis su V.Valiumi pabėgo iš I.Žitkevičienės buto palikę merdinčią auką likimo valiai.

Kitą dieną, kai bendrininkai vėl susitiko, V.Valius, jau girdėjęs apie daugiabutyje rastą lavoną, tikino, kad sprukdamas iš medikės namų ją matė dar gyvą.

Vyrai nutarė pasikalbėti su pažįstamu kriminalistu E.Tautavičiumi – gal jis žino daugiau.

Įtariamųjų konsultantas

E.Tautavičius tuomet atostogavo Latvijoje. Nuvykę į Rygą vyrai su juo susitiko, papasakojo, kas nutiko V.Valiui pažįstamos medikės namuose.

Šis žadėjo pasidomėti tyrimu, suteikti daugiau informacijos, patarė nepanikuoti.

Po kurio laiko E.Montvydas ir E.Tautavičius vėl susitiko.

Policininkas E.Montvydą ramino, esą V.Valius viską sutvarkys: „Jis turi pinigų, daug žmonių pažįsta, svarbiausia, kad dabar jūsų niekas nesulaikytų.“

„Prasitaręs, kad galėčiau išvykti į Angliją, bet neturiu pinigų, iš E.Tautavičiaus gavau 2000 eurų“, – per policininką perduotą V.Valiaus finansinę paramą prisiminė E.Montvydas.

V.Valius patarė E.Montvydui būti atsargiam, kur nors pasislėpti.

Kai šis paklausė, kodėl turėtų taip elgtis, V.Valius jam paaiškino: „Mano padėtis sudėtingesnė – aš auginu mažametį vaiką.“

E.Montvydas nusibeldė į Didžiąją Britaniją. Su E.Tautavičiumi bendravo elektroniniu paštu per specialias programėles. Kriminalistas ir pats buvo atvykęs į Londoną susitikti su lietuviu.

Bėglys iš E.Tautavičiaus sužinojo, kad V.Valius sulaikytas, draugo parodymai gali būti ne itin parankūs.

Bandė gundyti pinigais

Pagaliau E.Montvydas buvo sučiuptas, pargabentas į Lietuvą ir apklausiamas.

Jis pasakojo, kad vienas I.Žitkevičienės žmogžudystės bylą kontroliavęs tyrėjas vaidino „blogąjį“ policininką – grasino jį perkelti į bendrą kamerą, vertė prisipažinti.

Paskui į patalpą tarsi netyčia įsliūkinęs „gerasis“ policininkas E.Tautavičius siūlydavo gerai pagalvoti, pakeisti pirminius parodymus. Supratęs, kad V.Valius policijai rūpi labiau, E.Montvydas nusprendė elgtis taip, kaip jam buvo siūloma, – prisipažino smurtavęs prieš moterį.

E.Tautavičius garantavo, kad V.Valius neliks skolingas, – pasikvietęs E.Montvydą į savo kabinetą gundė seife gulinčiais pinigais – parodė 60 tūkst. eurų, kuriuos jis gautų už pakeistus parodymus.

M.Navickas, pasak E.Montvydo, jį įkalbinėjo atsisakyti anksčiau pasamdyto advokato: „Sakė ginsiąs mane, nereikės niekuo rūpintis, už teisines paslaugas sumokės V.Valius.“

E.Montvydas teisme pareiškė, kad per visą kalinimo laikotarpį iš V.Valiaus gavęs pusę sutarto atlygio – daugiau kaip 23 tūkst. eurų.

M.Navickas kaltintas nedorai atlikęs advokato pareigas – gynė E.Montvydą žinodamas, kad ne jis pats, o remiamas sėbro ryžosi keisti savo pirminius parodymus V.Valiaus naudai.

Kitaip tariant, šiam juristui labiau rūpėjo ne savo kliento, o kito su juo susijusio asmens interesai.

Nuteistas laisvės atėmimu

Apeliacinis teismas nusprendė, jog E.Tautavičius ir M.Navickas veikė siekdami naudos V.Valiui, kad šis išvengtų atsakomybės už nužudymą.

E.Tautavičius, subendrinus ankstesnius nuosprendžius, nuteistas kalėti pustrečių metų, jam skirta 12 tūkst. eurų bauda, konfiskuota beveik 29 tūkst. eurų, nubyrėjusių iš V.Valiaus piniginės.

Anksčiau neteistas, ne toks aktyvus nei kiti nusikalstamos grupuotės nariai M.Navickas atsipirko ir švelnesne bausme: pirmosios instancijos teismo jam skirta 18 tūkst. 830 eurų piniginė bauda paskesniu LAP nuosprendžiu buvo sumažinta iki 11 tūkst. 298 eurų.

Žmogžudystės byla atskleidė šokiruojančias detales: kaip nusikaltėlių parankiniais virto kriminalistas ir advokatas