Į SEB banko skyrių Vilniuje atvykęs vyresnio amžiaus vyras paprašė nutraukti visus savo indėlius. Nors jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju neteks sukauptų palūkanų, klientas sprendimo nekeitė. Paklaustas apie tokio skubaus poreikio priežastį, jis paaiškino, kad neseniai mirė žmona, todėl reikalingi pinigai laidotuvėms.
Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė suprantama. Artimo žmogaus netektis dažnai sukelia stiprias emocijas, todėl skubūs finansiniai sprendimai ar padidėjęs jautrumas nėra neįprasti. Vis dėlto banko darbuotojui kilo įtarimų: klientas skubėjo, vengė detalesnių paaiškinimų, o net gavęs pirmąją išmoką primygtinai reikalavo atsiimti visas lėšas. Netrukus jis paprašė ir padidinti mokėjimo kortelių limitus.
„Būtent tokias jautrias gyvenimiškas situacijas sukčiai dažnai išnaudoja savo naudai. Jie kuria istorijas apie nelaimes, ligas ar artimųjų netektis, nes supranta, kad stiprios emocijos mažina žmonių budrumą. Kartu tai apsunkina ir finansų įstaigų darbuotojų darbą, nes natūralu, kad gedintis ar susijaudinęs žmogus gali būti uždaresnis, skubėti ar nenorėti kalbėti apie aplinkybes. Todėl banko darbuotojai yra mokomi ne tik atpažinti galimus sukčiavimo požymius, bet ir jautriai bei pagarbiai kalbėtis su klientais, kai jų elgesys kelia papildomų klausimų.
Pateikė tris populiariausias sukčiavimo schemas: iššūkių ypač kelia vienas būdas
Šiuo atveju būtent kantrus pokalbis padėjo atskleisti tikrąją situaciją. Svarbiausia buvo neskubėti vykdyti operacijų automatiškai, o pasikalbėti su klientu ir įsitikinti, kad jis veikia savo valia ir supranta situaciją“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.
Sukčiai sekė ir kontroliavo auką
Kantriai bendraujant paaiškėjo, kad klientas sulaukė įtartinų skambučių. Galiausiai jis prisipažino, kad dalį pinigų jau buvo perdavęs sukčiams. Dar daugiau nerimo sukėlė aplinkybė, jog pokalbio metu vyras akivaizdžiai dirsčiojo į savo kišenę ir vengė atvirai kalbėti. Banko darbuotojui kilo įtarimas, kad sukčiai gali sekti situaciją realiu laiku.
Apie galimą nusikaltimą nedelsiant buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112. Klientui sutikus bendradarbiauti, paaiškėjo ir tolimesnis sukčių planas: išgryninęs lėšas jis turėjo vykti į sutartą vietą Vilniuje, kur pinigus būtų perdavęs telefonu paskambinusiam žmogui.
Susiję straipsniai
Visa informacija buvo perduota policijai, kuri sureagavo itin operatyviai.
„Sukčiai vis dažniau naudoja psichologinį spaudimą, skubina aukas, liepia niekam nepasakoti apie vykstančią situaciją ir net stebi jų veiksmus telefonu. Todėl itin svarbu nepriimti skubių finansinių sprendimų vieniems ir visuomet pasitarti su artimaisiais ar banko darbuotojais. Šiuo atveju banko darbuotojo budrumas, glaudus bendradarbiavimas su policija ir greita pareigūnų reakcija padėjo užkirsti kelią didesniems nuostoliams“, – sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Klientui išvykus iš banko patalpų, situaciją į savo rankas perėmė pareigūnai. Jie sulaikė jaunuolį, kuris, kaip įtariama, turėjo paimti dar 10 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaip atpažinti sukčius ir apsisaugoti?
Banko ir policijos atstovai primena, kad dažniausi sukčiavimo požymiai yra raginimas skubiai perduoti ar pervesti pinigus, pasakojimai apie vykdomą tyrimą, nelaimes, avarijas, ligonines ar tariamai nukentėjusius artimuosius, taip pat nurodymai niekam nepasakoti apie vykstantį pokalbį.
Sukčiai naudoja spaudimą veikti nedelsiant nepaliekant laiko pagalvoti ar su kuo nors pasitarti, prašo išgryninti santaupas ar perduoti pinigus, prisijungimo kodus ar mokėjimo korteles nepažįstamiems žmonėms.
Jeigu sulaukėte įtartino skambučio, nutraukite pokalbį, susisiekite su artimaisiais ar banku ir apie galimą sukčiavimą nedelsdami praneškite policijai telefonu 112.