Kaip pranešė Vilniaus apskrities VPK, liepos 10 d. Vilniaus apskrities VPK gautas moters (gimusi 1948 m.) pranešimas, kad birželio mėnesio pradžioje Vilniuje, jai būnant namuose, socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo investavimo reklamą ir, paspaudusi nuorodą, suvedė savo kontaktinius duomenis.
Vėliau vilnietei paskambino nepažįstamas rusakalbis žmogus, kuris, prisistatęs finansų analitiku, apgaule išviliojo 12 192 eurus.
Taip pat liepos 10 d. Vilniaus apskrities VPK gautas moters (gimusi 1963 m.) pranešimas, kad liepos 8 d. Ukmergės r., paspaudus trumpąja SMS žinute gautą aktyvią nuorodą dėl neva prekės siuntimo mokesčio sumokėjimo ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinta 4 000 eurų.
Susiję straipsniai
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.