Kalėjimų vadovas: už netarnybinius ryšius atleista darbuotoja buvo atėjusi į pasimatymą su nuteistuoju

„Kitą dieną po atleidimo ji atėjo į pasimatymą su nuteistuoju – tai apie kokius profesinės sąjungos argumentus mes galime kalbėti? Man net sunku pakomentuoti“, – Eltai sakė M. Kairys.

Pasak jo, apie neleistiną darbuotojos ryšį su nuteistuoju pranešė kalėjimo Resocializacijos skyriaus darbuotoja.

„Paaiškėjus situacijai dėl galimų saugumo srities Vilniaus kalėjime nevaldymo, mes pradėjome tyrimus ir jie šiuo metu atliekami. Tas poreikis išeiti iš darbo buvo išreikštas savanoriškai darbuotojų ir mes jam neprieštaravome. Vienai iš darbuotojų buvo išmokėta išeitinė – kai buvo įtartas jos ryšys, kuris nesuderinamas su jos funkcijomis, reaguodamas į situaciją kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą iškelti ją į kitą Vilniaus kalėjimo adresą – Sniego gatvę“, – Eltai pasakojo M. Kairys.

„Ją iškėlus į Sniego gatvę, ji iškart susirgo. Sirgo ji ilgą laikotarpį, jos išėjimo priežastis, kuri buvo nurodyta prašyme, buvo liga. Pagal Darbo kodeksą mes privalėjome išmokėti kompensaciją, mes tą ir padarėme. Po grėsmių identifikavimo dėl jos elgesio, ji į darbą nebuvo grįžusi, atlikti tyrimą, kai jos nebuvo darbe, nebuvo galimybių. Jos apsisprendimui neprieštaravome. Po atleidimo ji atvyko į pasimatymą su nuteistuoju“, – pridūrė LKT vadovas.

Tuo metu dėl kitų dviejų jau tarnybą palikusių darbuotojų atliekami tarnybiniai patikrinimai.

„Vertiname visą saugumo situaciją plačiau“, – teigė M. Kairys.

Pasak jo, už šią saugumo situaciją yra atsakingas Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius.

Jis taip pat yra Vilniaus kalėjimo profesinės sąjungos pirmininkas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas. D. Čekavičius per spaudos konferenciją kritikavo LKT vadovybės veiksmus.

„Jo veikimo lauke yra ši kontrolė. Mes matome interesų konfliktą, kai žmogus, atsakingas už šių procesų valdymą, dabar jaučiasi puolamas, kai mes matome spragas. Ne apie kažkieno puolimą kalbame – kalbame apie tūkstančius darbuotojų, kuriems ši situacija teršia jų reputaciją. Mūsų siekis – kad mes neslėpdami šių situacijų apie jas prevenciškai kalbame su darbuotojais, kad tokių dalykų mes netoleruosime ir tokių dalykų būti negali, taip pat informuojame visuomenę, kad į tokius dalykus reaguojame principingai ir kad bausmių vykdymo sistema veiktų, kaip numatyta įstatyme“, – tvirtino LKT vadovas.

Liepos mėnesį dėl artimų, romantinių ir intymių santykių su nuteistaisiais darbą paliko dvi kalėjimų pareigūnės, o vienai maitinimo įmonės darbuotojai buvo panaikintas leidimas patekti į kalėjimą. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Vilniaus kalėjime nustatytas dar vienas netarnybinių santykių atvejis – Resocializacijos skyriaus darbuotoja apie pusę metų palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais.

M. Kairys taip pat paminėjo, kad įvairių nusižengimų ir pažeidimų nustatoma ir kituose šalies kalėjimuose.

„Yra ikiteisminių tyrimų, administracinių pažeidimų kalėjimuose, mes tikrai neslėpsim nė vieno atvejo. Bendruomenėje mes kuriam tokią kultūrą: jeigu mes turim bėdų, tai mes ir sprendžiam. Padarytas klaidas reikia pripažinti, iš jų pasimokyti ir jų nebekaroti“, – apie sprendimą viešinti negeroves kalėjimuose kalbėjo LKT vadovas.

„Šiandien Vilniaus kalėjimo darbuotojai jaučiasi taip, kad tarsi jų bet kuris kasdienis veiksmas, pokalbis ar kontaktas su nuteistuoju vėliau gali būti interpretuotas kaip pažeidimas. Žmonės kalba apie įtampą, nerimą ir baimę ne tik dėl darbo vietos, bet ir dėl to, kad nėra aišku, kokios bendravimo su nuteistaisiais ribos yra laikomos priimtinomis, o kas jau gali tapti priežastimi, įtarimams ar viešam reputacijos menkinimui“, – per spaudos konferenciją Vilniuje ketvirtadienį sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Jos teigimu, kai skubama viešinti ne visiškai patikrintą ar ne visiškai pagrįstą informaciją, nukenčia ne tik konkretūs darbuotojai, bet ir visa tarnyba.

„Pareigūnai tampa pažeidžiami nuteistųjų akyse, jų autoritetas silpninamas, o sistemoje, kurioje taip trūksta darbuotojų, prasideda žmonių išėjimas iš tarnybos. Tai yra pavojinga. Kalėjimas nėra įprasta darbo vieta. Pareigūnų autoritetas, komandos pasitikėjimas ir aiškios taisyklės čia tiesiogiai susiję su saugumu – tiek darbuotojų, tiek ir visuomenės. Mūsų vertinimu, skaidrumo siekis Lietuvos kalėjimuose virto pareigūnų persekiojimu ir psichologiniu spaudimu. Tai gali tapti pavojingu precedentu visai bausmių vykdymo sistemai“, – aiškino L. Soščekienė.

Jos pavaduotojas, Vilniaus kalėjimo profesinės sąjungos pirmininkas D. Čekavičius aiškino, kad kalbama apie kalėjimo darbuotojų romantinius intymius santykius su kalinamaisiais, nors esą nebuvo atlikti tyrimai, darbuotojų kaltė nenustatyta, moterys iš tarnybos išėjo savo noru, o vienai jų netgi buvo sumokėta išeitinė kompensacija.

„Tai apie kokius pažeidimus mes galime kalbėti, kai nėra atlikti išsamūs galutiniai tyrimai? Taip, ta problema yra dėl tam tikrų santykių, tam tikrų ribų peržengimo, ji nenauja mūsų sistemoje. Buvo atvejų anksčiau ir kituose kalėjimuose, ir mūsų kalėjime. Neneigiame to. Tačiau buvo nustatyta faktai, aiškiai ištransliuota, ką žmogus pažeidė. Dabar mes tokių duomenų neturime“, – teigė jis.

Pareigūnas priminė apie Lietuvoje diegiamas naujas nuteistųjų priežiūros taisykles, kurios yra pagrįstos Norvegijos dinaminio saugumo modeliu. Visgi, pasak D. Čekavičiaus, lieka neaišku, kokie kalėjimų darbuotojų veiksmai yra neleistini.

„Dar neseniai mes iš Norvegijos perėmėme dinaminio saugumo modelį, kurio pagrindu mūsų pareigūnai ir darbuotojai buvo mokomi dirbti. Bet jau tada mokymų metu kėlėme klausimus: kur yra dinaminio saugumo modelio riba? Šis modelis grįstas normaliu, žmonišku, pagarba pagrįstu bendravimu su kalinamaisiais. Jau tada klausėme, matydami pavyzdžius Norvegijos kalėjimuose, kada nuteistieji su pareigūnais kartu valgo, kartu geria kavą, kartu važiuoja slidinėti ir žvejoti. Kėlėme klausimus. Neseniai pas mus tokie santykiai buvo netarnybiniai ryšiai. Tada kėlėme klausimus, kur yra riba. Šiandien matome to pasekmes – žmonės nebežino, kiek gali sau leisti, kiek nuoširdus noras padėti kalinamiesiems yra leistinas ir galimas“, – tikino D. Čekavičius.

LKT vadovas M. Kairys Eltai sakė, kad Vilniaus kalėjimas vienas pirmųjų dalyvavo dinaminio apsaugos modelio projekte, visi pareigūnai lankė specialius mokymus.

„Jie vyko į stažuotes į Norvegiją, vyko mokymai Lietuvoje, kur mūsų ir Norvegijos instruktoriai dėstė tuos dalykus ir tą raudonąją liniją jie puikiai žino, kur ta riba, kas tai yra. Ypatingai jau kam kam, o Saugumo valdymo vadovui (D. Čekavičiui – ELTA), šitiek metų dirbančiam sistemoje, tai turėtų būti žinoma“, – stebėjosi LKT vadovas.

D. Čekavičius per spaudos konferenciją sakė, kad jis kalėjimų sistemų sistemoje dirba dar nuo 1997 m.

Rekomendacijas pateikė ministerija

ELTA primena, kad po paviešintų atvejų, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojos palaikė romantinius santykius su nuteistaisiais, Teisingumo ministerija tarnybai pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti darbuotojų profesinę etiką, organizacinę kultūrą bei emocinį atsparumą.

Ministerija rekomenduoja LKT kalėjimų ir administracijos padalinių vadovams su darbuotojais papildomai aptarti profesinių ribų laikymąsi, tarnybinę etiką, interesų konfliktų prevenciją, manipuliacijos ir netinkamo poveikio rizikas.

Taip pat siūloma darbuotojams priminti pareigą palaikyti profesionalų ir objektyvų santykį su nuteistaisiais bei suimtaisiais, vengti situacijų, kurios galėtų lemti priklausomybę, palankumą ar interesų konfliktą, taip pat laiku atpažinti manipuliavimo požymius ir apie galimus pažeidimus informuoti vadovybę.

Be to, ministerija siūlo įvertinti darbuotojų psichologinės ir emocinės pagalbos poreikį ir, esant poreikiui, organizuoti tokios pagalbos teikimą. Vadovams rekomenduojama sudaryti sąlygas darbuotojams išsakyti kylančius klausimus, abejones ar nerimą dėl situacijos poveikio jų profesinei veiklai ir reputacijai.

Taip pat siūloma įvertinti darbuotojų mokymo poreikius tarnybinės etikos, profesinių ribų laikymosi, manipuliacijų atpažinimo, atsparumo netinkamam poveikiui ir korupcijos prevencijos srityse.

Ministerijos teigimu, didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas ir vadovų pasirengimui veikti krizinėse situacijose. Todėl institucija siūlo įvertinti kalėjimų administracijos padalinių vadovų gebėjimą laiku pateikti darbuotojams aiškią, objektyvią ir vieningą informaciją, valdyti emocines reakcijas, išlaikyti stabilų mikroklimatą bei atpažinti darbuotojų patiriamo streso, įtampos ar motyvacijos mažėjimo požymius. Prireikus siūloma organizuoti vadovams mokymus krizių komunikacijos, darbuotojų emocinio palaikymo ir organizacinės kultūros stiprinimo temomis.