Vienas iš nuteistųjų A. Ramanausko-Vanago paminklo byloje mirė kalėjime Lietuvoje

Tai žurnalistams antradienį pranešė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Teismo duomenimis, 1982 m. gimęs N. Silinas mirė Šiaulių kalėjime.

Teisėja J. Čepukėnienė kartu su dar dviem teisėjų kolegijos nariais nagrinėjo kito nuteistojo šioje byloje Antono Patrakovo skundą. A. Patrakovui skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis vienintelis su advokate pateikė skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio.

„Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo teisingas, surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, remiantis įstatymų nuostatomis. Švelninti paskirtą bausmę nebuvo pagrindo“, – sakė teisėja.

Nuteistasis apeliacinis instancijos teisme ginčijo bausmę, byloje nustatytas aplinkybes.

N. Silinas buvo nuteistas kalėti trejus metus, teismo duomenimis, jis mirė kalėjime Lietuvoje, apeliacinio proceso metu, balandžio 11 d. Jo atžvilgiu byla nutraukta.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad Rusijos pilietis A. Patrakovas pagrįstas nuteistas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje.

„Skundas nuteistojo ir jo gynėjos atmestas. Bausmės švelninti nėra pagrindo“, – sakė teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog byloje buvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad A. Patrakovas, veikdamas organizuota grupe, organizavo vandališkus veiksmus – paminklo išniekinimą Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietoje – ir į šią veiklą įtraukė N. Siliną. Nustatyta, kad tokiais veiksmais jis padėjo Rusijos Federacijos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvos Respubliką. A. Patrakovui už tris nusikaltimus apygardos teismo paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, atsižvelgus į jo asmenybę ir padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą.

Po šio verdikto įsiteisėjo.

A. Patrakovas veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, byla neviešai, todėl šio nuteistojo konkrečių veiksmų teisėsauga neįvardija.

2025 m. gruodį Kauno apygardos teismas Lietuvos partizanų vado paminklo išniekinimo byloje kaltais pripažino ir kalėti nuteisė tris Talino gyventojus. Kai kurie iš nuteistųjų turi ir Rusijos pilietybę.

Trečias asmuo, Konstantinas Venkovas nuteistas kalėti pustrečių metų.

Nuosprendį apskundė tik griežčiausia bausme nubaustas Rusijos pilietis A. Patrakovas.

Dvigubas Estijos ir Rusijos pilietybes turintys N. Silinas ir K. Venkovas nuosprendžio neskundė.

Vyrai pripažinti kaltais vykdę Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir padėję kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat nuteisti už turto sunaikinimą ar sugadinimą, kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą.

Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Nuosprendį paskelbęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos valstybę, dalyvaudami hibridinėse atakose, o šių atakų tikslas – yra spausti politinius ir socialinius pasirinkimus Rusijai palankia kryptimi ir kelti nepasitikėjimą bei vienybės žlugimą tiek šalių viduje, tiek tarptautiniuose santykiuose.

Teismas konstatavo, kad kaltinamasis K. Venkovas, surinkdamas informaciją apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas, taip pat padėjo Rusijos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.

Pasak teismo, nors visi trys neigė sąsajas su siekiu padėti Rusijai ir jos karinei žvalgybai GRU, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Iš visų trijų užsieniečių teismas Merkinės krašto muziejui priteisė 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Mirus vienam nuteistųjų, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio mirusiojo atžvilgiu pakeista.

Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Palaimos, buvo parengtas planas dėl „Pabaltijo demontažo“, šiuo planu buvo numatyta Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje niekinti paminklus. Tam tikri asmenys buvo pasitelkti duomenų pasitikslinimui, tikslių paminklų koordinačių nustatymui. Taip pat buvo pasitelkti asmenys paminklų išniekinimui.

„Užduotys buvo duodamos per „Telegram“ programėlę: sukuriamas kanalas bendravimui ir duodamos užduotys asmenims, kurie prisijungia. Visiems buvo žadamas atlygis. Buvo tyrimas Estijoje, iš to plano 4 atvejai buvo įvykdyti. Kiek konkrečiai įvykdyta Latvijoje, duomenų neturiu“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė prokuroras.

Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje iš viso ketinta išniekinti 9, Estijoje – 4, Latvijoje – 4 ar 5 paminklus. Estijoje buvo išniekinti visi paminklai, kurie buvo įtraukti į planą, Lietuvoje buvo išniekintas tik minėtas partizanų vado paminklas.

Kaltės dėl veikimo prieš Lietuvą nepripažino nė vienas nuteistųjų.

1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio. Duodamas parodymus, vyras kaltę pripažino, tačiau tikino nežinojęs, kieno paminklą niokoja, nusikalstamam poelgiui sako ryžęsis stokodamas pinigų.

Eltos šaltinių duomenimis, kai kurie nuteistųjų buvo priklausomi nuo alkoholio, todėl jiems reikėjo pinigų.

K. Venkovas teigė, kad rinko duomenis draugo kuriamam tinklapiui apie turizmą, jis už savo darbą gavo 1 tūkst. eurų. Jo advokatas sako, kad K. Venkovo pagalba buvo išaiškinti paminklų apliejimo atvejai Estijoje.

Tuo metu N. Silinas buvo sulaikytas, todėl jis negavo jokio uždarbio.

Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.

Paminklas buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.

Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse Vilniuje, Antakalnio rajone.

Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957 m.) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5–6 d. Vilniuje.