Kaip pranešė Policijos departamentas, spalio 5 d. į Vilniaus apskrities VPK kreipėsi moteris (gimusi 1944 m.), kuri pareiškė, kad spalio 2 d., dienos metu, Vilniuje, būnant namuose, per socialinį tinklą „Facebook“ užpildžius apklausos anketą su ja susisiekė nepažįstami rusiškai kalbantys žmonės.
Jie prisistatė asmens duomenų bei turto apsaugos specialistais ir apgaulės būdu iš jos išviliojo 20 000 eurų.
Taip pat spalio 5 d. į Kauno m. Dainavos PK kreipėsi moteris (gimusi 1988 m.), kuri pareiškė, kad spalio 4 d. apie 11 val. 27 min. Kaune, būnant namuose, į mobilųjį telefoną gavo trumpąją žinutę (dėl nesumokėtos baudos) su nuoroda, kurią nuspaudus, nuo jos banko sąskaitos, neteisėtu būdu nuskaičiuota 13 000 eurų.
Susiję straipsniai
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.