Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nuteistoji 2017 m. gegužės mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. mobiliuoju telefonu iš savo namų darė slaptus vaizdo įrašus ir nuotraukas apie kaimynystėje gyvenančių žmonių bei jų nepilnamečių vaikų gyvenimą, jų privatų būstą bei valdas ir šiuos įrašus saugojo iki 2023 m. vasario mėn. atliktos kratos. Nuteistoji buvo pripažinta kalta dėl 81 vaizdo įrašo ir 535 nuotraukų padarymo ir saugojimo.
Teismai aptartus veiksmus pripažino nusikalstamais motyvuodami tuo, kad nuteistoji ilgą laiką be jokio teisėto tikslo padarė didelį kiekį vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose fiksavo privačią nukentėjusiųjų teritoriją ir nukentėjusiųjų veiklą joje.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu žemesnės instancijos teismų vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai neįvertino, ar rinkta informacija laikytina nusikaltimo dalyku – informacija apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą ir ar tokia informacija buvo rinkta neteisėtai. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismai savo vertinimą iš esmės grindė padarytų vaizdo įrašų ir nuotraukų kiekiu ir informacijos rinkimo trukme, tačiau nepasisakė dėl renkamos informacijos tikslo ir turinio, sąsajos su privačiu gyvenimu, o tai yra būtina sprendžiant šį klausimą.
Susiję straipsniai
Kasacinis teismas pripažino, kad dalyje nuteistosios padarytų nuotraukų užfiksuota informacija, pavyzdžiui, nuteistosios ir nukentėjusiųjų sklypus skirianti tvora, įvažiavimas į nukentėjusiųjų kiemą be kitų žmonių, nėra žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors kituose nuteistosios padarytuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose yra informacijos, kurią galima priskirti privataus gyvenimo kategorijai (pavyzdžiui, nukentėjusiojo veikla kieme ir prie garažo atliekant įvairius automobilių tvarkymo ar remonto darbus, asmenų važinėjimas keturračiais), tačiau, priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismai, ji buvo renkama teisėtai – siekiant užfiksuoti galimai nuteistosios kaimynystėje gyvenančių nukentėjusiųjų daromus teisės pažeidimus.
Byloje buvo nustatyta, kad dalis nuteistosios užfiksuotos informacijos turinio yra susiję su aplinkybėmis, dėl kurių ji ne kartą teikė skundus įvairioms institucijoms, t. y. vaizdo kameros ir apšvietimo įrengimo kaimyniniame sklype, tepalų (alyvos) sandėliavimo, vykdomos galimai neregistruotos automobilių remonto veiklos ir dėl jos keliamo triukšmo bei besikartojančio triukšmo važinėjant keturračiais šalia nuteistosios gyvenamosios valdos. Vien tai, kad dėl dalies skunduose nurodytų aplinkybių teisės pažeidimų nebuvo nustatyta, nepaneigia nuteistosios teisės fiksuoti informaciją apie galimai daromus teisės pažeidimus ar pažeidžiamus jos teisėtus interesus, nenustačius, kad nuteistoji veikė neteisėtai ar sąmoningai piktnaudžiavo savo teisėmis.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistąją pripažino kalta dėl neteisėto informacijos apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą rinkimo, todėl skundžiamus teismų sprendimus panaikino ir baudžiamąjį bylą nutraukė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.