Penktadienio vakarą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnams iš sostinės oro uosto išvykimo terminalo buvo perduota informacija, kad reisu į Milaną (Italija) vykstančio keleivio asmens dokumentas – įtartinas.
Pasieniečiai nedelsdami patikrino to keleivio pateiktą galiojančią Belgijos piliečio tapatybės kortelę ir taip pat suabejojo dėl jos autentiškumo.
Kilus įtarimui, kad pateikta kortelė – visiška klastotė, nes neatitinka saugių dokumentų gamybos reikalavimų, svetimšalis buvo pristatytas į pasienio kontrolės punkto tarnybines patalpas išsamesnei daiktų ir dokumento apžiūrai.
35 migrantų grupei nepavyko įsibrauti giliau į Lietuvą: sulaikymui VSAT pasitelkė dideles pajėgas
Patikrinę svetimšalio asmens duomenis informacinėse sistemose, VSAT pareigūnai nustatė, kad skrydžiui į Milaną užsiregistravo 26-erių Eritrėjos, šalies šiaurės rytų Afrikoje, pilietis.
Jis savavališkai pasišalino iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centro (Jonavos r.). Vyras prisipažino, kad jo tikslas – patekti į Italiją, o belgišką asmens tapatybės kortelę už 550 eurų pirkęs iš nepažįstamo asmens ir atsiėmęs paštomate.
Susiję straipsniai
Dėl suklastoto dokumento įgijimo ir panaudojimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.
Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Sekmadienio vakarą Vilniaus oro uosto Šengeno išvykimo terminale, už aviacijos saugumo patikros, pasieniečiai sulaikė dar vieną neteisėtą migrantą. Į Hamburgą (Vokietija) skristi pasišovęs 20-metis Čado pilietis patikros metu pateikė svetimą asmens dokumentą.
VSAT pareigūnams jis parodė telefone skaitmeninę įlaipinimo kortelę, o vėliau pateikė iki 2029-ųjų galiojantį leidimą laikinai gyventi Graikijoje, išduotą tuo pačiu vardu, kuriuo buvo įsigytas skrydis į Vokietiją. Be to, vyras telefone parodė ir graikiško paso, neva palikto Graikijoje, nuotrauką.
Pasieniečiams įtartina pasirodė ir leidime laikinai gyventi esanti nuotrauka, neatitinkanti dokumentą pateikusio užsieniečio išvaizdos.
Svetimšalis buvo pristatytas į tarnybines patalpas išsamesnei patikrai. Jo bagaže pasieniečiai aptiko latvišką prieglobsčio prašytojo asmens dokumentą, išduotą 2026 m. vasarą, tačiau visai kitu vardu nei graikiški dokumentai.
Aiškinantis aplinkybes, Čado pilietis prisipažino, kad leidimą laikinai gyventi atsiuntęs draugas iš Sakartvelo. Vyras taip pat nurodė prieš dvi dienas į Lietuvą autobusu atvykęs iš Latvijos.
Jokių dokumentų, patvirtinančių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvoje, afrikietis neturėjo.
Dėl disponavimo svetimu asmens dokumentu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras.
Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Ir Eritrėjos, ir Čado piliečiams teismas skyrė kardomąsias priemones – suėmimą vienam mėnesiui.