Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir T. Matą išteisino.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, T. Matą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Apykojės sprendimą staigmena vadinęs S. Skvernelis: žada kreiptis ir į EŽTT
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patikrinęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad teisės taikymo klaidų ar kasaciniame skunde nurodytų esminių proceso pažeidimų, sietų su įrodymų vertinimu ir nuosprendžio surašymu, nepadaryta.
Teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog nuteistasis buto nuomos sutartį sudarė turėdamas tikslą ją pateikti VSAT su prašymu dėl butpinigių skyrimo, tačiau išsinuomotame bute neketino gyventi ir jame negyveno.
Susiję straipsniai
Šias apeliacinės instancijos teismo išvadas pagrindė byloje surinkti įrodymais pripažinti duomenys, t. y. T. Mato parodymai, jo automobilio maršrutų duomenys, mobiliojo ryšio telefono naudojimo duomenys, komunalinių paslaugų duomenys bei byloje apklaustų liudytojų parodymai.
Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. Matas, sudaręs fiktyvią buto nuomos sutartį, ją pateikdamas VSAT, suklastojo ir tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė jam skirti butpinigius. Taip jis, panaudojęs esminę apgaulę, suklaidino VSAT vadą, kurio įsakymu jam buvo paskirti butpinigiai, ir gavo turtinės naudos, padarydamas 1 757,83 Eur dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikai ir VSAT.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmetė, palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.