Vienas lietuviškos mafijos kūrėjų, turėjęs didžiulį autoritetą tarp Lietuvos ir Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderių – taip buvo kalbama apie Antaną Pažėrą.

Kelis pasikėsinimus nužudyti išgyvenusio kauniečio gyvybė užgeso nuo ligų – savo 50-mečio jis nesulaukė. Po įtakingo šešėlinio pasaulio veikėjo mirties teisėsaugos pareigūnai baiminosi naujo gaujų karo.

A.Pažėra mirė 2001-ųjų kovo 9-osios vakarą Hamburgo (Vokietija) centrinėje klinikinėje ligoninėje po sudėtingos operacijos, būdamas 49-erių. Nors oficiali mirties priežastis buvo nutylima, „Lietuvos ryto“ duomenimis, Vokietijoje jis gydėsi plaučių ligą. Anksčiau Lietuvoje kauniečiui buvo atlikta širdies operacija.

A.Pažėra buvo prekybos namų „Hermis“, dideliais kiekiais tiekusių lietuviškus sūrius ir kitus maisto produktus į Rusiją, savininkas. 2001-ųjų gegužės pabaigoje jis planavo Kaune atidaryti įspūdingą sveikatingumo kompleksą ir čia atšvęsti savo 50-metį.

[[ge:lrytas:lrytas:44475832]]

Dukart teisto A.Pažėros biografija buvo spalvinga. Dar sovietiniais laikais jis buvo pagarsėjęs kaip itin didelio masto automobilių vagysčių organizatorius.

1975–1976 metais A.Pažėros vadovaujama grupuotė Lietuvoje vogdavo tuomet populiarius UAZ automobilius. Mašinoms buvo iš anksto parengti suklastoti dokumentai.

Tuomet vagys mašinas nugabendavo į Maskvą ar Vidurinės Azijos respublikas ir ten pelningai parduodavo.

Po sėkmingo sandėrio grįždama iš Vidurinės Azijos, gauja Maskvoje dar pavogdavo tuomet ypač populiarių ir brangių automobilių „Volga“. Pavogtos „Volga“ buvo gabenamos į Maskvos konspiracinius garažus. Ten buvo perkalami variklių numeriai, kurie atitikdavo gaujos narių Kaune turimų legalių „Volga“ numerius.

Labai didelis triukšmas buvo kilęs 1975 metais, kai kauniečių gauja pavogė Maskvos vykdomojo komiteto „Volga“.

Ilgai A.Pažėrai pavykdavo išsisukti – jis nesukeldavo įtarimų, nes buvo laikomas gana solidžiu žmogumi – dirbo inžinieriumi viename Kauno institutų. Tik vėliau paaiškėjo, kad A.Pažėra šiame institute įsidarbino pateikęs suklastotus dokumentus.

1977 metais už vagysčių organizavimą A.Pažėra buvo nuteistas kalėti 15 metų. Iš kolonijos Archangelsko srityje jis į Kauną grįžo 1989 metais.

Šioje kolonijoje A.Pažėra susidraugavo su kai kuriais Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetais, kurie vėliau tapo Maskvos gaujų lyderiais.

Grįžęs į laisvę, A.Pažėra įkūrė prekybos bendrovę „Hermis“. Joje dirbo „daktarų“ gaujos nario Vidmanto Gudzinsko, pravarde „Guzas“, sesuo. Šios bendrovės patalpose kurį laiką, prieš išvykdamas į Olandiją, nuo teisėsaugos pareigūnų slapstėsi ir pats „Guzas“.

Buvo įtariama, kad, be kitų veiklos sričių, „Hermis“ vertėsi ir spirito kontrabanda.

Pareigūnai A.Pažėrą siejo ir su Kauno Senamiesčio nusikalstama grupuote, kuriai vadovavo Jonas Nagrodskis, pravarde „Negras“.

Dar kartą A.Pažėra ir jo brolis Jonas buvo sulaikyti 1993 metų liepos mėnesį, kai netoli Baltarusijos sienos buvo aptikti spiritą gabenę pienvežiai.

Vėliau paaiškėjo, kad šis spiritas buvo vežamas iš slaptaviečių Baltarusijos miškuose į saugyklas, kurios buvo įrengtos netoli Garliavos, A.Pažėros brolio sodyboje.

Broliai Pažėros buvo uždaryti į Lukiškių kalėjimą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad spirito kontrabandos mastai buvo labai dideli.

Spiritas už simbolinę kainą buvo perkamas Lietuvos spirito gamyklose (daugiausia Panevėžio), vėliau, panaudojus suklastotus dokumentus, vežamas į Rusiją, Lenkiją, pardavinėjamas Lietuvoje.

Per kratas brolių Pažėrų namuose ir „Hermio“ biure buvo rasta daug neegzistuojančių Rusijos ir Lenkijos bendrovių blankų.

Brolių Pažėrų bylą tyrė Kauno prokuratūra. Tačiau netikėtai, į tyrimo eigą įsikišus vienam tuometiniam Generalinės prokuratūros skyriaus vadovui, broliai iš Lukiškių buvo paleisti.

A.Pažėros paleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad jis serga specifine liga ir jam reikia specifinio gydymo. Jo brolis taip pat buvo paleistas – ekspertai konstatavo, kad jis yra neįgalus. Netrukus po to Kauno prokuratūroje brolių Pažėrų byla buvo sustabdyta.

Išėjęs iš kalėjimo, A.Pažėra vis dažniau ėmė važinėti į Maskvą. Rusijos sostinėje jam padėjo įsitvirtinti šios šalies nusikalstamo pasaulio autoritetai, su kuriais jis kalėjo Archangelsko srityje.

Po truputį A.Pažėrai pavyko tapti lietuviškų sūrių ir kitų maisto produktų eksporto į Rusiją monopolininku.

Kovojant dėl įtakos A.Pažėrai teko susidurti su įvairių grupuočių interesais, keliskart buvo bandoma jį nužudyti, nusikaltėliai Maskvoje ir Kaune vieną po kito vogė jo prabangius automobilius.

Paskutinį kartą A.Pažėros automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo pavogtas 1996 metais. Trys kaukėti nusikaltėliai įsiveržė į Prienų rajone esančią „Hermio“ bendrovės teritoriją, surišo sargą ir išvairavo visureigį. Tačiau A.Pažėros artimieji atsisakė rašyti pareiškimą policijai ir pareiškė, kad patys išsiaiškins.

Po keturių dienų automobilis atsirado.

A.Pažėros laidotuvės Jonučių kapinėse Garliavoje 2001-ųjų kovo 15-ąją buvo pompastiškos. Per jas apie šešėlinę velionio niekas neužsiminė.

[[ge:lrytas:lrytas:41915968]][[ge:lrytas:lrytas:42334484]][[ge:lrytas:lrytas:43151400]][[ge:lrytas:lrytas:43624991]]

Išlydint A.Pažėrą į paskutiniąją kelionę kalbėta, koks jis buvo jautrus kitų žmonių skausmui, didelis Lietuvos patriotas, poetiškos sielos asmenybė, palikęs artimuosius – žmoną, sūnų bei dukrą, apimtus didelio skausmo. Prieš užkasant karstą buvo skaitomos poeto Bernardo Brazdžionio eilės.

Pabrėžta, kad „didžiam žmogui“ A.Pažėrai labiausiai rūpėjo ne pinigai – užsiimdamas verslu, jis esą pirmiausia siekė padėti kitiems.

Gedulinga procesija buvo ne tik fotografuojama, bet ir filmuojama. Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nepaneigė, kad A.Pažėros laidotuvėse dalyvavo specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Gedulingoje procesijoje Jonučių kapinėse dalyvavo apie 200 žmonių, tarp jų buvo ir petingų vyrukų trumpai kirptais plaukais. Aikštelę prie kapinių užtvindė apie 50 automobilių. Ypač prabangūs buvo penki tamsios ir sidabro spalvos „Mercedes“, taip pat „Audi“, BMW bei kitų markių automobiliai.

Paskutinis atvažiavo naujutėlis dviejų aukštų „Neoplan“ autobusas. Iš jo išlipęs tvirtas vyriškis išnešė milžinišką vainiką. Iš viso gedulingoje procesijoje buvo gerokai per 100 vainikų, didelė jų dalis – baltų rožių.

Karstą iki kapo duobės lydėjusios A.Pažėros žmona ir dukra vilkėjo prabangiais rudais kailiniais. Velionio palaikai buvo labai brangiame, originaliame, Belgijoje pagamintame lakuoto raudonmedžio karste. Žinomo verslininko laidotuves organizavusio „Praradimo“ laidojimo biuro darbuotojai atsisakė nurodyti karsto kainą.

(„Lietuvos rytas“, „Laikinoji sostinė“, 2001 m.)

Nuo vogtų „Volgų“ iki sūrių imperijos: lietuviškos mafijos kūrėju vadinto kauniečio gyvenimas nutrūko Vokietijos ligoninėje Atsukam laiką