Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pabėgusio Manto Šerpensko (gim. 1993 m.) laišką Lrytas gavo dar iki Lietuvos kalėjimų tarnybai oficialiai patvirtinus, kad jo paieška nutraukiama.
„Pabuvau truputį laisvėje, nieko blogo neatsitiko, niekas nenukentėjo ir dar pats grįžau. O taip pasielgti privertė supuvusios kalinimo sistemos uniformų dėvėtojai ir „Š....pecialistai“, – laiške redakcijai rašė M. Šerpenskas.
Praėjus kelioms valandoms, Lietuvos kalėjimų tarnyba patvirtino, kad lapkričio 14 d. vakare į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą sugrįžo anksčiau nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžęs atvirų namų nuteistasis Mantas Šerpenskas.
Nuteistas Varėnos budelis teisme rodė nepadorius gestus
„Primename, kad lapkričio 13 d. nuteistasis, kuriam buvo suteiktas leidimas išvykti į Rumšiškių miestelyje esančią prekybos centro „Maxima“ parduotuvę, nustatytu laiku į kalėjimą negrįžo. Dėl šios priežasties buvo paskelbta jo paieška. Nuteistasis izoliuotas“, – pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Mantas Šerpenskas buvo nuteistas dėl siaubingo nusikaltimo.
2013 metų gegužės 16 dieną kelyje Senoji Varėna–Nedzingė sutiktą merginą M. Šerpenskas įsitempė į automobilį, išžagino ir nužudė, vėliau paslėpė jos kūną. Nuteistasis kaltės neneigė, prisipažino nužudęs merginą, tačiau teigė, kad smaugė ją norėdamas, kad ji nesimuistytų, o ne norėdamas nužudyti ir taip paslėpti nusikaltimų pėdsakus.
Dėl šio nusikaltimo 2015 m. M. Šerpenskui teismas skyrė 19 metų laisvės atėmimo, o žiniasklaida jį praminė „Varėnos budeliu“.
Susiję straipsniai
„Žurnaliūgos, netrizniuokit ir neskleiskit visuomenėje nepagrįstos panikos... Taip, padariau siaubingą nusikaltimą, dėl kurio labai gailiuosi ir niekaip nepateisinu tokio poelgio. Bet visa tai buvo prieš 13 metų, kuomet buvau jaunas ir kvailas vaikis. Dabar esu suaugęs vyras, padaręs išvadas ir pasitaisęs, siekiantis savo tikslų teisėtais būdais“, – redakcijai savo laiške šeštadienį rašė bėglys, kurio paieška tuo metu dar net nebuvo oficialiai nutraukta.
Pravieniškių pusiaukelės namus išvadinęs „šūdo krūva skambiu pavadinimu“, kalinys skundėsi visa aplinka, kurioje jam tenka gyventi. Tą patį jis darė nuo pat įkalinimo pradžios. Per 13 įkalinimo metų M. Šerpenskas skundais užvertė įvairias institucijas.
2021-ųjų pabaigoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateiktame skundė M.Šerpenskas nurodė, kad net 346 dienas jam buvo apribota religinė laisvė, suvaržyta teisė gauti religinę literatūrą, nebuvo vedamas į bažnyčią, negalėjo susitikti su kitais krikščioniškos bendruomenės nariais, kunigu. Dėl to vyras tikino patyręs 5 000 eurų neturtinę žalą, kurią teismo prašė priteisti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos.
Dar anksčiau M.Šerpenskas prašė priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš įkalinimo įstaigos dėl netinkamų buitinių, higienos sąlygų, netinkamo apšvietimo. M.Šerpenskui užkliuvo net priešgaisrinės apsaugos sistema, netvarkingas inventorius, vyras tikino neturintis sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių.
Susiję straipsniai
Prieš kelerius metus M.Šerpenskas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 714 eurų neturtinę žalą dėl nesudarytos galimybės pataisos namuose tinkamai maitintis.
Anksčiau tame pačiame teisme buvo išnagrinėti dar du M.Šerpensko skundai. Viename skunde vyras nurodė, kad kalėjimo pareigūnai prieš jį neteisėtai panaudojo jėgą, kitame nuteistasis skundėsi dėl esą netinkamai įrengtų dušų, neveikiančios dirbtinės kameros ventiliacijos ir oro trūkumo, taip pat dėl kartu su juo kameroje gyvenančių rūkančių nuteistųjų.
Teismas daugumą skundų atmetė kaip nepagrįstus. 2023 m. vasarį M. Šerpenskas teismuose buvo pasiekęs mažą pergalę, kai vieną jo atmestą skundą aukštesnės instancijos teismas nurodė svarstyti iš naujo. Tąkart jis teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kalinys nurodė, kad nuo 2021 metų kovo 23 iki balandžio 2 dienos buvo perkeltas į izoliacinę palatą, nes buvo jam nustatyta COVID-19 liga.
Susiję straipsniai
Buvimo izoliacinėje palatoje metu M.Šerpenskas esą gaudavo mažas maisto porcijas, palatoje neveikė ventiliacija, nebuvo sudaryta galimybė pakvėpuoti grynu oru lauke, negalėjo dalyvauti jokiuose užsiėmimuose, skaityti spaudos, nebuvo leista paskambinti, nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu, susitvarkyti palatą–kamerą, nes neišdavė valymo priemonių kameros švarai palaikyti, neišduota švari patalynė, pižama, higienos priemonės.
Dėl tokių sąlygų pareiškėjas esą patyrė depresiją, dvasinį ir psichinį sukrėtimą, pablogėjo emocinė ir psichinė būklė.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai M.Šerpensko skundą atmetė, tačiau jis užtarimo sulaukė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su mažomis maisto porcijomis, ventiliacija palatoje, galimybe nusiprausti, galimybe teikti prašymus ar skundus, valymo priemonėmis kameros (palatos) švarai palaikyti, patalynės, pižamos keitimu, higienos priemonėmis, pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino skundą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.