Ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes.
„Atsakydami į jūsų pateiktą užklausą informuojame, kad ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje pranešimai apie įtarimą kol kas niekam nėra įteikti“, – Eltai teigė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Rimkė.
Pasiteiravus, galbūt šiame tyrime atliekamos ekspertizės, pavyzdžiui, vaizdo medžiagos, nes panašaus pobūdžio bylose dėl galimo kurstymo neretai vertinimą savo pateikia ekspertai, jie sprendžia, ar tyrėjų pateiktoje medžiagoje (vaizdo įraše, tekste) yra kurstymo požymių ir pan., prokuratūra nepateikė aiškaus atsakymo.
Arkivyskupas ragina gerbti musulmonų tikėjimo laisvę: tai vienas svarbiausių demokratijos bruožų
„Atsakydami į jūsų papildomą užklausą informuojame, kad išsamesnė informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įskaitant galimai skiriamas ekspertizes, neteikiama, siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai. Atlikus reikiamus tyrimo veiksmus ir įvertinus jų rezultatus, atsiradus galimybei, būtų galima plačiau pakomentuoti esamą situaciją“, – teigė prokuratūros atstovė.
Administracinė teisena nutraukta
Netrukus po įvykio rugsėjį Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo, nes baikeriai neturėjo savivaldybės išduoto leidimo rinktis prie mečetės.
Tačiau spalio 15 d. ši administracinė teisena buvo nutraukta.
Susiję straipsniai
„Buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi dėl to pačio įvykio buvo pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d., 171 str“, – Eltą informavo Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Rugsėjo viduryje Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prie Kauno mečetės įvykusio incidento.
Policija pranešė, kad tyrimas inicijuotas, peržiūrėjus ir įvertinus turimą medžiagą.
Kaip skelbė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, Kauno mečetėje ir prie mečetės vykusias musulmonų bendruomenės pamaldas sutrikdė būrys baikerių. Jie skandavo: „Lietuva“, triukšmavo, garsiai leido muzikinius roko kūrinius, atsinešė kiaulės galvą.
Kalbinti baikeriai negalėjo pasakyti, kokią konkrečią žinutę nori pranešti.
Po incidento vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti situaciją ir galimas rizikas.
Tuo metu Lietuvos totorių bendruomenių atstovai viešai yra kėlę klausimų dėl Kauno mečetės valdymo ir vadinamojo antrojo muftiato vaidmens. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas savo ruožtu yra atmetęs kaltinimus dėl bendruomenės radikalėjimo.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad, jei Kaune penktadienį prie mečetės nebūtų buvę policijos pareigūnų, baikerių ir musulmonų susidūrimas galėjo baigtis riaušėmis.
Anksčiau Kauno mečetės administracija socialiniame tinkle išplatino prašymą įstaigos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti fizinio artumo“. Nors musulmonų bendruomenė tikino iš visuomenės teprašiusi pagarbos, įrašas sulaukė nemažai kritikos, taip pat – ir iš kai kurių politikų.
Liepą Kaune Tarptautinė bučinių diena paminėta ir prie Kauno mečetės – laikydami trispalves, apsikabinę ir susikibę už rankų dalyviai apėjo ratą aplink mečetę, jie pabrėžė teisę laisvai reikšti jausmus viešosiose erdvėse, jei nepažeidžiami įstatymai ir netrukdoma kitiems.