Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro G. Ivanausko

Generalinė prokuratūra pagal Prokurorų profesinės sąjungos pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį buvusiam generalinės prokurorės pavaduotojui Gintui Ivanauskui dėl galimo piktnaudžiavimo ir trukdymo profesinės sąjungos veiklai.
Prokuroras G. Ivanauskas sako, kad nėra grasinęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui J. Rėksniui.
Daugiau nuotraukų (1)
Prokuratūros nutarimas buvo priimtas penktadienį, lapkričio 13 d. Penktadienį ELTA kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti atsakymą, ar dėl minėto pareiškimo priimtas procesinis sprendimas, tačiau joks atsakymas iš prokuratūros nebuvo pateiktas.
Pirmadienį pareiškėjos Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys Eltą informavo, kad Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Nutarimas bus skundžiamas“, – Eltai sakė J. Rėksnys.

RC vagystę sieja su instituciniu aplaidumu: kelia klausimą, kodėl anksčiau taikyta praktika buvo ignoruojama

Pagal įstatymą minėtas nutarimas per 7 dienas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
„Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad objektyvių ir pakankamų duomenų apie tai, kad 2022 m. vasario mėnesį tarp pareiškėjo ir prokuroro G. Ivanausko įvykusio pokalbio metu pareiškėjui buvo realiai grasinama atlikti tiek Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko, tiek profesinės sąjungos ar jos narių atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus, siekiant akivaizdžiai trukdyti profesinės sąjungos nario ar profesinės sąjungos teisėtai veiklai, ją nutraukti ar kontroliuoti ir pan., ir, kad buvo realus pagrindas manyti, jog galimai neigiami padariniai tiek Prokurorų profesinei sąjungai, jos veiklai, tiek jos konkrečiam nariui gali realiai kilti, nenustatyta“, – rašoma Generalinės prokuratūros nutarime.
Jame taip tap teigiama, kad nėra duomenų, jog Prokurorų profesinės sąjungos ar jos nario teisėta veikla buvo sutrikdyta ar kilo kokie nors kitokie neigiami padariniai, ar buvo sukeltas realus pavojus tokiems padariniams atsirasti.
Neigia grasinęs profsąjungos pirmininkui
Sekmadienio rytą prokuroras G. Ivanauskas Eltai atsiuntė išsamų komentarą apie profesinės sąjungos pareiškime keltus klausimus. Šiame komentare G. Ivanauskas sako, kad nėra grasinęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui J. Rėksniui.
„Galiu paaiškinti, kad niekada nesu asmeniškai grasinęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui tuo, kad profesinės sąjungos už jų veiklą bus pakeistos darbo taryba, ir 2022 m. net nebuvo jokio pagrindo to daryti todėl, kad 2021–2024 m. su profesinėmis sąjungomis Generalinės prokuratūros vadovybės santykiai buvo geri ir iš profesinės sąjungos nebuvo jokių viešų kritikų ar panašių dalykų dėl ko galima būtų piktintis“, – atsakyme Eltai nurodė G. Ivanauskas.
ELTA rašė, kad spalio pabaigoje Prokurorų profesinė sąjunga generalinei prokurorei Nidai Grunskienei išsiuntė pareiškimą dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, buvusio generalinės prokurorės pavaduotojo G. Ivanausko veiksmų, trukdančių prokurorų profesinės sąjungos veiklai.
Prokurorų profesinės sąjungos taryba pareiškime sako, kad, jos įsitikinimu, G. Ivanauskas trukdo teisėtai profsąjungos veiklai, siekiama ją diskredituoti, susilpninti ir pašalinti iš prokurorų kolektyvinio atstovavimo sistemos. Prašoma įvertinti, ar G. Ivanausko veiksmuose yra trukdymo profesinių sąjungų veiklai ir piktnaudžiavimo požymių.
Jame taip pat rašoma, kad 2022 m. vasarį G. Ivanauskas, būdamas generalinės prokurorės pavaduotoju ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininku, atvyko į Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko J. Rėksnio kabinetą ir pareikalavo, kad profesinės sąjungos iniciatyva būtų pakeistas komisijos narys Gintaras Jasaitis.
Rašte sakoma, kad jis prokurorų atrankų metu laikėsi principingos pozicijos – atsisakydavo pildyti pretendentų vertinimo lenteles, kai atranka vykdavo iš vieno kandidato.
Atėjusiam G. Ivanauskui J. Rėksnys atsakė, kad tokį klausimą balsavimu gali spręsti tik profesinės sąjungos taryba. Tada G. Ivanauskas pareiškė, jog jeigu profesinės sąjungos priešinsis prokuratūros vadovybės reikalavimams ar viešai kritikuos jos veiksmus, jos bus pašalintos iš Prokuratūros įstatymo nuostatų ir pakeistos Darbo taryba.
Anot J. Rėksnio, šis grasinimas realiai pradėtas įgyvendinti 2025 m. gruodžio 5 d., kai Seime buvo registruotas Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo sąvoka „prokurorų profesinių sąjungų“ buvo siūloma pakeisti sąvoka „darbuotojų atstovų.
„Nors profesinės sąjungos nebuvo aktyvios pagalbininkės sprendžiant šiuos klausimus, tačiau bet kuriuo atveju šias iniciatyvas palaikė. Reikia paminėti, kad tai buvo gana sudėtingas laikotarpis, kadangi vyko bandymai dekriminalizuoti narkotikus, prasidėjo migrantų krizė, Rusijos plataus masto karinė invazija į Ukrainą, kilo klausimai dėl mobilizacijos, valstybės tarnybos reformos, o kur dar įvairūs sudėtingi ikiteisminiai tyrimai bei dar kiti įvairūs probleminiai klausimai, tačiau profesinės sąjungos tuo metu nekėlė jokių klausimų ir problemų“, – Eltai teigė prokuroras G. Ivanauskas.
Trikdžiai vyriausiųjų prokurorų atrankose
Nuo 2021 m. vasario mėn. G. Ivanauskas buvo paskirtas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininku.
2021–2025 m. laikotarpį komisija atliko 77 vyriausiųjų prokurorų atrankas (2021 m. – 12, 2022 m. – 40).
Pasak G. Ivanausko, tik 4 kartus vykusių atrankų metu buvo pareikšti nušalinimai tam pačiam komisijos nariui, kuris buvo pasiūlytas tuo metu veikusių dviejų profesinių sąjungų – Prokurorų profesinės sąjungos ir Profesinės sąjungos „Prokuratūros bendruomenė“.
„Šiam komisijos nariui 3 nušalinimai buvo pareikšti vien per 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėn. ir nušalinimai buvo pareikšti abiejų profesinių sąjungų pirmininkams, kaip pretendentams, dalyvaujant atrankose, o vieną nušalinimą pareiškė net vienas iš profesinių sąjungų pirmininkų.
Be to, šis komisijos narys, tais atvejais, kai atrankoje dalyvaudavo tik vienas pretendentas, pažeisdamas Generalinio prokuroro patvirtintus atrankų nuostatus, atsisakydavo vykdyti savo pareigas vertinant pretendentą, nežiūrint į tai, kad pretendentų dokumentų pateikimo terminas tokiais atvejais būdavo ne kartą pratęsiamas.
Kadangi toks elgesys pradėjo trukdyti komisijos darbui, todėl užėjau pas Prokurorų profesinės sąjungos pirmininką išsiaiškinti, ar tai yra asmeninė ar profesinių sąjungų pozicija ir ar nebūtų galima pakeisti šį deleguotą narį kitu profesinių sąjungų atstovu“, – atsakyme Eltai nurodė prokuroras G. Ivanauskas.
Jis nurodė, kad gavęs atsakymą, kad tokiam profesinių sąjungų sprendimui reikalingas oficialus pagrindas, surašė tarnybinį pranešimą generalinei prokurorei, kuri raštu kreipėsi į profesines sąjungas, atkreipdama dėmesį į tai, kad 2022 m. planuojamas didelis atrankų skaičius, todėl būtina užtikrinti sklandų ir tinkamą komisijos darbą.
„Gavus abiejų profesinių sąjungų pirmininkų pasirašytą 2022 m. vasario 22 d. atsakymą, jog juos toks deleguoto kolegos darbas tenkina, komisijos darbas buvo tęsiamas toliau, kol 2024 m. kovo mėn. buvo išrinkta nauja komisijos sudėtis su jau kitu profesinių sąjungų pasiūlytu nariu“, – sako prokuroras.
Įžvelgia viešųjų ir privačių interesų konfliktą
G. Ivanauskas sako, kad 2021 m., susidūręs su vyriausiųjų prokurorų atrankomis, atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi profesinių sąjungų nariai, laimėję atrankas ir užėmę vadovaujamas pareigas, stabdo savo narystę profesinėje sąjungoje.
„Mano nuomone, tokiu atveju atsiranda tam tikras vertybinis ir interesų konfliktas, todėl šiuo klausimu domėjausi ir gavau atsakymus iš profesinių sąjungų atstovų, kad tai paliekama spręsti individualiai priklausomai nuo užimamų pareigų svarbos.
Asmeniškai aš, užėmęs vadovaujančias pareigas prokuratūroje, atsisakiau Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacijos pirmininko pareigų, nes nenorėjau, kad būtų įžvelgiamas koks nors interesų konfliktas, ir manau, kad toks klausimas turėtų būti aptartas profesinių sąjungų įstatuose ar kolektyvinėje sutartyje“, – teigia G. Ivanauskas.
Pasak jo, pirma tam tikra konfliktinė situacija su Prokurorų profesinės sąjungos pirmininku J. Rėksniu, kuris yra ir Vilniaus apygardos prokuratūros vieno ir padalinių vyriausiasis prokuroras, susidarė 2025 m., kadangi jis, kaip dalyvavęs pretendentas, apskundė pavasarį vykusios atrankos į vieno iš Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, rezultatus.
„Ir tai buvo vienintelis atvejis iš 77 per penkis metus įvykdytų vadovų atrankų, kai atrankos rezultatas buvo apskųstas. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio mėn. sprendimu administracinėje byloje skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. kovo mėn. nutartimi jo apeliacinį skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
Reikia pastebėti, kad teismai skundų argumentus „dėl pasirinkimo kandidatės, dėl kurios kandidatūros buvo iš anksto nuspręsta“, paneigė, konstatuodami, kad: „minėti pareiškėjo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami tik gandais, todėl negali būti laikomi teisiškai reikšmingais“, – sako buvęs generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas.
Jis pripažįsta, kad tam tikra konfliktinė situacija su J. Rėksniu susidarė 2025 m. pabaigoje, po Prokurorų profesinės sąjungos 2025 m. spalio 29 d. išsiųsto rašto Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei dėl neva prokuratūroje vyraujančio mobingo ir nepotizmo.
„Kadangi, aš apie tokį raštą sužinojau tik iš viešos erdvės, ir mačiau, kad skelbiama nepilna ir kryptingai neteisinga informacija apie prokuratūroje vykstančius vidinius ir tarnybinius patikrinimus, atrankas bei kitus procesus, ir taip formuojama klaidinga ir neigiama visuomenės nuomonė apie prokuratūrą, todėl, kaip Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininkas, turėdamas teisę ir pareigą paneigti Prokurorų profesinės sąjungos pateikiamą informaciją dėl neva prokuratūroje vyraujančio nepotizmo ir vykdomų atrankų neskaidrumo, 2025 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku visiems prokurorams išsiunčiau tai paneigiančią, aktualią ir objektyvią informaciją, susijusią su atliktomis atrankomis.
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas, kaip nepotizmo pavyzdį, nurodė būtent tą atvejį dėl jo apskųstos atrankos, todėl prokurorų bendruomenei pateikiau bendrą statistiką dėl 2021–2025 m. vykusių atrankų, nušalinimų, apskundimų bei informaciją apie Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko dalyvavimu atrankose, jo 2022 m. pavasarį įvykusiu atrinkimu ir paskyrimu į Vilniaus apygardos prokuratūros padalinio vadovo pareigas bei 2025 m. pabaigos teismo sprendimą, atmetant jo skundą dėl neva neteisėtos atrankos, nurodydamas, kad šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs ir skirtas tik susipažinti bei asmeninei patirčiai formuoti“, – sako G. Ivanauskas.
Jis sako, kad šiemet birželį pamatęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gegužės 20 d. posėdžio įrašą, kuriame buvo svarstomas Prokuratūros įstatymo projektas. Prokuratūros atstovas komiteto posėdyje nedalyvavo, bet buvo pakviestas ir pasisakė Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J. Rėksnys.
„Kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją. Šio viešo posėdžio metu jis nurodė, kad aš neva jam asmeniškai esu grasinęs pakeisti profesinę sąjungą darbo taryba, jei bus „nepatogūs darbdaviui“, ką aš vertinu kaip melavimą, nes nesu jam išsakęs tokių „grasinimų“, ir manau, kad toks elgesys yra nederamas“, – sako G. Ivanauskas.
Prokurorų etikos komisija lapkričio 4 d., konstatavo, kad J. Rėksnys pažeidimo nepadarė, tačiau atkreipė prokurorų, taip pat ir Prokurorų profesinės sąjungos atstovų, dėmesį į tai, kad dalykinė komunikacija turi būti aiški ir konkreti, paremta faktais, atitikti mandagumo reikalavimus ir pagarbą.
Ginčas dėl profesinės sąjungos ir darbo tarybos prokuratūroje
G. Ivanauskas sako, kad ginčą dėl profesinės sąjungos ir darbo tarybos prokuratūroje sąlygojo įstatymų nuostatos.
„Noriu pastebėti, kad nors Prokurorų profesinės sąjungos pareiškime bandoma teigti, kad aš jau nuo 2022 m. gąsdinau, kad pakeisime profesines sąjungas darbo taryba, tačiau tik po 2024 m. Darbo kodekso pakeitimų atkreipiau dėmesį į tai, kad įstaigoms, kuriose profesinės sąjungos narių yra mažiau kaip 1/3 visų darbuotojų, privaloma organizuoti darbo tarybos, kaip darbuotojų atstovės, rinkimus, ir dar taip sutapo, kad būtent 2024 m. buvo renkama nauja Prokuratūros darbo taryba, už kurią balsavo 555 prokuratūros darbuotojai“, – sako G. Ivanauskas.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva vyko valstybės institucijų įstatymų projektų, susijusių su valstybės tarnautojų registrų, tarnybinių pažymėjimų ir su tuo susijusių klausimų pakeitimais, rengimas.
„Todėl ir pasiūliau prie su tuo susijusių Prokuratūros įstatymo pakeitimų pridėti ir pakeitimą sąvoką „profesinės sąjungos“, pakeičiant Darbo kodekse esančia sąvoka „darbuotojų atstovai“, tam, kad būtų įtvirtinta norma, jog atstovus į komisijas siūlytų profesinės sąjungos kartu su darbo taryba, kad tokiu būdu būtų užtikrintas ne dalies, o visų prokurorų dalyvavimas, sprendžiant šiuos klausimus“, – teigia G. Ivanauskas.
Jis pastebi, kad nemaža dalis Prokuratūros darbo tarybos narių yra išrinkti Prokurorų profesinės sąjungos atstovai. G. Ivanausko manymu, profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams, o tuo metu darbo taryba atstovauja visiems prokurorams.
„Darbo kodekso pakeitimai turėtų būti įgyvendinami valstybės institucijose ir tai turėtų rūpėti tokius pakeitimus priėmusiems Seimo nariams, tačiau, šiuo atveju buvo kitaip, ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, net neišklausęs prokuratūros atstovo, pritarė profesinės sąjungos pozicijai, kad toks pakeitimas nereikalingas. Tokiu būdu liko įtvirtinta norma, kad prokuratūros komisijoms narius parenka ne visus, o tik mažesniąją dalį prokurorų atstovaujanti profesinė sąjunga, taip profesinės sąjungos nariams suteikiant privilegiją prieš kitus prokurorus“, – sako G. Ivanauskas.
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J. Rėksnys G. Ivanauską apskundė Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai dėl jo 2025 m. gruodžio 8 d. elektroniniame laiške prokurorams pateiktos nenuasmenintos informacijos.
„Pareigą sureaguoti į Prokurorų profesinės sąjungos viešai paskleistą klaidinančią informaciją ir norėjau, kad prokurorai neabejotų prokuratūroje vykstančių procedūrų skaidrumu. Nenuasmenintą informaciją pateikiau todėl, jog ši informacija buvo skirta tik prokurorų bendruomenei apie jiems gerai pažįstamus asmenis ir parengta iš esmės apibendrinus viešai prieinamus visiems prokurorams duomenis bei įvertinus tai, kad pats skundą pateikęs prokuroras yra viešasis asmuo ir pats yra pradėjęs viešą administracinį procesą bei viešai tai pakomentavęs atskleisdamas ne tik savo, bet ir kitų asmenų duomenis“, – tikina G. Ivanauskas.
Prokurorų profesinė sąjunga tvirtina, kad 2025 m. spalio 27 d. Generalinės prokuratūros vadovybės nuotolinio susirinkimo su prokurorais metu G. Ivanauskas viešai kalbėjo apie „profsąjungų pseudo veiklą“, išsakė nepagrįstas abejones dėl profesinės sąjungos lėšų panaudojimo, kvestionavo, ar profesinės sąjungos pirmininko veiksmai yra suderinti su valdymo organais, ir tiesiogiai ragino narius patikrinti pirmininko veiklą, prieš tai nesikreipęs į profesinę sąjungą dėl jį dominančių klausimų.
„Tokie viešai išsakyti, faktais nepagrįsti teiginiai formavo neigiamą prokurorų bendruomenės nuomonę apie profesinės sąjungos vadovybę ir buvo skirti mažinti pasitikėjimą profesine sąjunga bei jos narių skaičių“, – teigia profesinė sąjunga.
Pasak G. Ivanausko, minėti susitikimai buvo organizuojami tam, kad būtų galima diskutuoti apie visus ir visiems kylančius klausimus ir, esant pagrindui, priimti reikiamus sprendimus.
„Tokių pasitarimų metu buvo aptarinėjami patys įvairiausi klausimai: tiek patogūs, tiek ir nepatogūs, todėl, kad prokurorų bendruomenė buvo skatinama būti aktyvi, atvira, nebijanti pareikšti savo nuomonę įvairiausiais klausimais.
Nesu tikras, kad aš, būtent to susitikimo metu kalbėjau būtent tokia apimtimi ir vartojau būtent tokias frazes, kokios yra naudojamos Prokurorų profesinės sąjungos pareiškime, bet tikrai galėjau be kitų temų išsakyti ir savo asmeninę nuomonę dėl profesinės sąjungos konstruktyvaus bendravimo trūkumo ir Vilniaus apygardos prokuratūros vieno iš padalinių vyriausiojo prokuroro, tuo pačiu užimančio ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pareigas, elgesį, nes tuo metu vyko atrankos apskundimo procesas ir man tikrai buvo keista, kad klausimams, susijusiems su asmeninės karjeros siekimu ginčijant atrankų rezultatus ir inicijuojant teisminius procesus, yra naudojamos profesinės sąjungos lėšos. Kaip jau pasisakiau anksčiau, man atrodo, kad užėmimas vadovaujančių pareigų institucijoje nestabdant profesinės sąjungos narystės sukelia interesų konflikto riziką“, – Eltai teigė G. Ivanauskas.
Jis stebisi, kad prokurorų profesinė sąjunga klausimus dėl prieš keletą metų vykusių įvykių kelia tik dabar.
Profsąjunga stebisi, kad G. Ivanauskas laišką išsiuntė po prokurorų atstovų kreipimosi
Prokurorų profesinė sąjunga savo rašte primena, kad tų pačių metų gruodį, iškart po to, kai profsąjunga raštu kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl, jos manymu, prokuratūros vadovybės daromų sisteminių pažeidimų (nepriklausomumo principo pažeidinėjimo, audito išvadų ignoravimo, mobingo, nepotizmo požymių), G. Ivanauskas visai prokuratūros bendruomenei išplatino elektroninį laišką.
„Laiške G. Ivanauskas be teisinio pagrindo pridėjo nenuasmenintą, dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, susijusį su J. Rėksnio dalyvavimu vyriausiųjų prokurorų atrankose, ir išvardijo konkrečias jo dalyvavimo atrankose 2021–2025 m. aplinkybes, tai pateikdamas kaip „akivaizdų nepotizmo pavyzdį“.
Laišką jis baigė teiginiu: „Man asmeniškai būtų sarmata būti tokios profesinės sąjungos nariu“ ir fraze „laukite tęsinio…“
Šiais veiksmais G. Ivanauskas, mūsų vertinimu, pažeidė asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimus, siekė sumenkinti ir paniekinti J. Rėksnį kaip profesinės sąjungos pirmininką prokuratūros bendruomenės akyse bei aiškiai leido suprasti, kad veiksmai prieš profesinę sąjungą bus tęsiami“, – nurodo profesinė sąjunga.
G. Ivanauskas tikina, kad tame kreipimesi buvo skelbiama nepilna ir kryptingai neteisinga informacija apie prokuratūroje vykstančius vidinius ir tarnybinius patikrinimus, atrankas bei kitus procesus, ir taip formuojama klaidinga ir neigiama visuomenės nuomonė apie prokuratūrą.
„Todėl, kaip Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pirmininkas, turėdamas teisę ir pareigą paneigti Prokurorų profesinės sąjungos pateikiamą informaciją dėl neva prokuratūroje vyraujančio nepotizmo ir vykdomų atrankų neskaidrumo, 2025 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku visiems prokurorams išsiunčiau tai paneigiančią, aktualią ir objektyvią informaciją, susijusią su atliktomis atrankomis.
Kadangi Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas, kaip nepotizmo pavyzdį, nurodė būtent tą atvejį dėl jo apskųstos atrankos, todėl prokurorų bendruomenei pateikiau bendrą statistiką dėl 2021– 2025 m. vykusių atrankų, nušalinimų, apskundimų, bei informaciją apie Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko dalyvavimu atrankose, jo 2022 m. pavasarį įvykusiu atrinkimu ir paskyrimu į Vilniaus apygardos prokuratūros padalinio vadovo pareigas bei 2025 m. pabaigos teismo sprendimą, atmetant jo skundą dėl neva neteisėtos atrankos, nurodydamas, kad šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs ir skirtas tik susipažinti bei asmeninei patirčiai formuoti“, – teigia G. Ivanauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.