„Pagrindinė išvada ir svarbiausia buvo tai, kad abiejų
orlaivių įgulų nariai skirtingai interpretavo skrydžių eigą.
Buvo skiriamas nepakankamas dėmesys vizualiam orlaivių stebėjimui
skrydžio metu. Pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko orlaivių
kontaktas, tai buvo lėktuvus veikiančių aerodinaminių jėgų
pokyčiai lėktuvams skrendant dideliu greičiu ir esant ypatingai
arti vienas kito“, - spaudos konferencijoje sakė karininkas.
Tačiau jis pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama
pilotų kaltė.
„Tyrimo komisijos tikslas nebuvo nustatyti kieno nors kaltę ar
atsakomybę, buvo nustatyti avarijos priežastis ir pateikti
skrydžių saugos rekomendacijas“, - teigė Generalinės inspekcijos
vyriausiasis inspektorius aviacijai V.Jurgelevičius.
Pasak V.Jurgelevičiaus, pradinis kontaktas įvyko tarp
Prancūzijos naikintuvo „Mirage“ kilio, arba vadinamosios uodegos, ir
Lietuvos karinių oro pajėgų lengvojo atakos lėktuvo „L-39“ sparno
priekinės briaunos. Dėl šio susidūrimo buvo pažeistos Lietuvos
orlaivio konstrukcijos ir pablogėjo „skrydžio charakteristikos“.
Karininko teigimu, skrydžio detalės buvo aptariamos prieš
skrydį ir jų laikėsi abiejų orlaivių pilotai, tačiau aplinkybės
susiklostė taip, kad lėktuvai atsidūrė pernelyg arti vienas kito.
„Tai buvo skrydis skirtas orlaivio gaudymui ir atpažinimui,
orlaiviai skrido glaudžioje rikiuotėje, todėl bet koks veiksmų
netikslumas ar skrydžio elementų nesupratimas gali privesti prie
tragiškų pasekmių. Jie neturėjo skristi vienas virš kito tačiau
dėl susiklosčiusių aplinkybių atsidūrė šalia. (...) Turėtų
būti išlaikomas saugus atstumas, paprastai tokio tipo skrydžiuose
išlaikomas saugus atstumas per sparno mostą“, - aiškino
kariuomenės specialistas.
Pasak jo, komisijos išvados bus pateiktos „atsakingiems
asmenims“, kurie įvertins, ar įvykio metu buvo padaryti kokie nors
drausmės pažeidimai.
Rugpjūčio 30-osios rytą po susidūrimo Lietuvos orlaivis
nukrito ir sudužo pelėtoje vietoje prie ežero, o apgadintas
prancūzų naikintuvas KOP Aviacijos bazėje nusileido pats.
Lietuvių pilotai katapultavosi ir nenukentėjo. Aplinkai buvo
padaryta žala už maždaug 50 tūkst. litų.
Nori atgauti nuolaužas
Kariuomenė kuo greičiau norėtų
atgauti pajėgumus vykdyti užduotis, kurie sušlubavo rugpjūčio
pabaigoje sudužus vienam iš dviejų naudojamų lengvųjų atakos
lėktuvų „L-39“, teigia Karinių oro pajėgų (KOP) vadas generolas
majoras Edvardas Mažeikis.
Pasak jo, kariams reikia ne dar vieno, o kelių panašių
lėktuvų.
„Dar reikia kelių tokių orlaivių, kad būtų galima vykdyti tas
užduotis, kurios yra reikalingos. (...) Mūsų požiūriu, aišku,
norėtųsi kuo greičiau, bet tokie dalykai yra daromi ne
karštakošiškai, reikia viską pasverti. Sprendimai bus priimami
Krašto apsaugos ministerijos lygiu, tą tikrai darys ne kariai, o
mūsų politinė vadovybė“, - sakė KOP vadas.
„Mums, vykdantiems užduotis, būtų geriau kuo trumpesnis
laikotarpis, tuo būtų geriau. Nes oro policija yra vykdoma,
naikintuvų valdymas yra mūsų atsakomybė, mes esame atsakingi už
naikintuvo valdymo karininkų parengimą. Tam šitas lėktuvas ir buvo
naudojamas“, - aiškino generolas.
Jis sakė, kad šiuo metu svarstomi įvairūs variantai, kaip
pakeisti sudužusį „L-39“, ir pabrėžė, kad „tikrai išsirinksime
patį optimaliausią“.
Karininkas teigė nenorinti spekuliuoti apie kainas, nes jos
priklauso nuo „politinių susitarimų“.
„Mūsų galimybės yra nelabai didelės, kad būtų labai daug
pinigų skirta krašto apsaugai. Lietuvoje taip tikrai nėra. Yra
Krašto apsaugos ministerijos biudžeto planavimo sistema ir ja
naudodamiesi bandysime rasti lėšų ir galimą laiką, kada galėtume
tai įgyvendinti. (...) Apie kainas nenorėčiau spekuliuoti, viskas
paaiškės kalbantis su mūsų sąjungininkais ir draugiškomis
valstybėmis“, - kalbėjo E.Mažeikis.
Lietuvos KOP iki incidento rugpjūčio 30 dieną naudojosi dviem
1998 metais iš Čekijos įsigytais „L-39ZA Albatros“ orlaiviais,
kurie 2007 metais buvo kapitaliai suremontuoti.