Nors pernai keliuose įvyko mažiau avarijų ir žuvo šiek tiek mažiau gyventojų nei 2010-aisiais, pėsčiųjų žuvo trimis daugiau – iš viso 111. Kas trečias keliuose žuvęs žmogus – pėsčiasis. Dauguma jų žuvo tamsiu paros metu. Žymiai daugiau nukentėjo ir dviratininkų.
2011 metais Lietuvoje užregistruota 3312 eismo įvykių. Žuvo 297 žmonės, 3975 sužeisti. Palyginti su 2010 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 6,2 proc. (arba užregistruota 218 įvykių mažiau), žmonių žuvo 3 mažiau, sužeista 255 (arba 6 proc.) mažiau.
Daugiausia eismo įvykių užregistruota gruodžio mėnesį – 380, rugpjūtį – 351, birželį – 331 ir rugsėjį – 324. Daugiausia žmonių žuvo lapkritį – 35, birželį ir gruodį – po 32, rugpjūtį – 29, gegužę – 25.
„Tikrai tikėjomės geresnių rodiklių. Ypač nuliūdino po tam tikro laiko ligoninėse mirę avarijų dalyviai. Pagrindinė problema – žmonės, kurie nevairuoja automobilių - pėstieji, dviratininkai ir keleiviai. Dėl to labai aišku, kad reikia keisti prioritetus“, - sakė R.Požėla.
Be to, Vilniuje per metus nelaimingų atsitikimų įvyko net 21,9 proc daugiau nei prieš metus. Klaipėdoje – beveik 10 proc. daugiau. Anot pareigūnų, tai irgi lėmė neįprastos žiemos sąlygos. Mat esant sniegui vairuotojai keliuose elgiasi atsargiau, o pėstieji tampa geriau matomi.
Policijai nerimą kelia tai, kad ligoninėje ar pakeliui į ją mirė per 60 žmonių – tai labai daug. 2010 metais tokių aukų buvo tik 44.
„Inicijuosime mokymus ir pratybas, aptarsime, kaip greitai ir kas turi reaguoti ir reanimuoti avarijose nukentėjusius žmones“, - sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Daugiausia pėsčiųjų žūva tamsiu paros metu, nes vairuotojai jų nepastebi. Todėl pareigūnai siūlo, kad visi pėstieji tamsiuoju paros metu privalėtų nešioti atšvaitus. Šiuo metu atšvaitus privaloma nešioti tik neapšviestose teritorijose. Tokia griežta tvarka šiemet įsigaliojo Estijoje ir jau davė rezultatų.
Susisiekimo
ministras Eligijus Masiulis po minėto Eismo saugumo komisijos
posėdžio abejojo, ar tokia tvarka būtų tikslinga: „Nežinau,
ar tikrai turime naudoti tokias priverstines priemones prieš
gyventojus, kurie išeina pasivaikščioti, pavyzdžiui, į puikiai
apšviestą Gedimino prospektą. Galbūt reikėtų paieškoti
alternatyvių sprendimų.“
„Ne paslaptis, kad daugelyje miestų gatvių apšvietimas yra nepakankamas. Šiuo metu yra išdalyta daugiau atšvaitų nei Lietuvoje yra gyventojų. Tačiau turime ir toliau sutelkti dėmesį į šią eismo dalyvių grupę. Vien pernai buvo nubausta 14 tūkst. pėsčiųjų“, - sakė G.Aliksandravičius.
„Vairuotojai, aišku, irgi ne šventieji.
Paskutiniame Eismo saugumo komisijos posėdyje pasiūlėme iniciatyvą
atlikti pėsčiųjų perėjų auditą. Šiuo metu nėra nustatyta
reikalavimų joms įrengti. Reikėtų patvirtinti tam tikrus
reikalavimus, o tos perėjos, kurios jų neatitinka, turėtų būti
panaikintos“, - sakė R.Požėla.
Anot
pareigūnų, jeigu nepasnigs, oro sąlygos išliks tos pačios,
nelaimių statistika bus dar blogesnė. Mat pastebėta tendencija, kad žiemą, kai nėra sniego, įvyksta daugiau nelaimių, nei įprastai, kai keliai yra apsnigti.
„Policija
susidūrė su problemomis - ypač finansavimo problemomis –
policija nepajėgi visko apimti. Dėl to teks perskirstyti
prioritetus. Žiemos periodo metu dienomis gatvėse patruliuos –
mažiau ekipažų, daugiau jų reaguos į pranešimus. O tamsiu paros
metu pareigūnai visą dėmesį sutelks į pėsčiuosius. Jeigu
nepavyks bendromis jėgomis pažaboti, tai statistika bus blogesnė“,
- sakė G.Aliksandravičius.
2011 metų
eismo įvykių statistika:
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 279 eismo įvykiai, t.y. 2,5 proc. mažiau negu 2010 metais.
Juose žuvo 24 žmonės (8 mažiau) ir 398 sužeisti (1 daugiau).
Daugiausia
eismo įvykių dėl tokių vairuotojų kaltės užregistruota
Vilniaus apskrityje – 68 (12 įvykių daugiau), Klaipėdos – 42
(15 įvykių daugiau), Šiaulių ir Panevėžio apskrityse – po 27 (atitinkamai 4 įvykiais mažiau ir
1 įvykiu daugiau) ir Kauno apskrityje – 25 (13 įvykių mažiau).
Pernai keliuose žuvo 111 pėsčiųjų (3 daugiau negu 2010 metais) – jie
sudarė 37,4 proc. visų žuvusių žmonių. 59,5 proc. pėsčiųjų
(arba 66) žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia jų žuvo gruodį –
23 ir lapkritį – 17 (2010 metais žuvo 108 pėstieji – jie
sudarė 36,1 proc. visų žuvusiųjų); 91 vairuotojas (6
mažiau) – jie sudarė 30,6 proc. žuvusių žmonių; 61 keleivis
(5 mažiau) – sudarė 20,5 proc. žuvusiųjų; 26 dviračių
vairuotojai (3 daugiau) – 8,8 proc. žuvusiųjų.
Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 44 metai. Tarp žuvusiųjų – 82
moterys (2010 metais žuvo 73 moterys).
Daugiausia eismo įvykių įvyko Vilniaus apskrityje
– 845 (21,9 proc. daugiau negu 2010-aisiais), Kauno
– 572 (34,5 proc. mažiau) ir Klaipėdos – 477 (9,2 proc.
daugiau).
Daugiausia
žmonių žuvo Vilniuje – 25 (4
daugiau negu 2010 metais), Vilniaus r. savivaldybėje – 18 (7
daugiau), Kauno r. savivaldybėje – 12 (2 daugiau), Šalčininkų
r. savivaldybėje – 11 (toks pat skaičius kaip ir 2010-aisiais),
Kaune – 9 (toks pat skaičius), Klaipėdoje – 9 (3 daugiau),
Rokiškio r. savivaldybėje – 9 (1 daugiau), Vilkaviškio r.
savivaldybėje – 9 (4 mažiau), Molėtų r. savivaldybėje – 8 (6
daugiau), Trakų r. savivaldybėje – 8 (2 mažiau).
Nė
vienas žmogus nežuvo Neringos, Rietavo ir Visagino savivaldybėse.
Viename
eismo įvykyje daugiausia žuvo 3 žmonės.
Tokių įvykių užregistruoti 4 (Elektrėnų ir Kazlų Rūdos
savivaldybėse, Pakruojo ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse).
Dėl neblaivių vairuotojų
kaltės daugiausia eismo įvykių įvyko
– rugsėjo (45 įvykiai), rugpjūčio (34 įvykiai) ir birželio
(28 įvykiai) mėnesiais.
Dėl
neturinčių teisės vairuoti asmenų
kaltės užregistruoti 193 eismo įvykiai, t.y. 10,7 proc. mažiau
negu 2010 metais. Juose 14 žmonių žuvo (12 mažiau), 251 sužeistas
(65 arba 20,6 proc. mažiau).