Jei motina bus nuteista laisvės atėmimo bausme, tėvui vienam teks rūpintis neįgaliu mažyliu.
Tačiau jeigu teismas apsiribos motinystės teisių atėmimu, jam teks sukti galvą, kaip pasiimti vaiką iš kūdikių namų, nes su gyvenimo drauge nebuvo susituokę.
Į tokią situaciją pateko 57 metų vilnietis Jonas Žemaitis. Beveik perpus jaunesnė jo sugyventinė per 2010 metų Kūčias sunkiai sužalojo jųdviejų sūnų.
Kūdikį suluošino motina
Kasdien J. Žemaitis traukia į Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus aplankyti sūnaus, kuriam netrukus sueis dveji metai.
Po patirtos traumos berniukas nevaikšto ir nekalba.
Tačiau tėvas įsitikinęs, jog mažylis jį atpažįsta.
„Jis mane pažįsta iš balso, išgirdęs ima krykštauti, šypsotis, bet manęs nemato, jo akytės laksto į visas puses.
Jis suluošintas visam gyvenimui”, – „Lietuvos rytui” pasakojo J.Žemaitis.
Vos keturių mėnesių berniuką sunkiai sužalojo jo motina 30-metė Eglė Endriukaitytė.
Naujininkuose esančiame bute ji galimai pargriuvo rankose laikydama kūdikį.
Jiems krintant vaiko galva pataikė į medinį lovos kraštą.
Po nelaimės išsiskyrė
J.Žemaičio tuo metu namuose nebuvo.
„Kai grįžau, prie namo stovėjo du greitosios pagalbos automobiliai, o sugyventinė pasakė, kad sūnui blogai”, – prisimena vilnietis.
Šešerius metus kartu pragyvenę vilniečiai po šio įvykio išsiskyrė.
Jie susitinka tik vaikų globos namuose, atėję aplankyti suluošinto sūnaus.
Buvę sugyventiniai kartu atėjo ir į Vilniaus apygardos teismą, kuris netrukus turėtų atversti mažamečio berniuko sužalojimo bylą.
Nukentėjusiojo atstovu pripažintas J.Žemaitis teigė nebepykstantis ant buvusios sugyventinės ir nesiekiantis, kad ji atsidurtų už grotų, tačiau pats nežino, ar tiki jos pateikta versija.
Griuvo ar metė į sieną?
Pagalbine darbininke viename sostinės restoranų dirbanti E.Endriukaitytė „Lietuvos rytui” pasakojo, kad pargriuvo užkliuvusi už laido.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje tvirtinama, kad E.Endriukaitytė 2010 metų gruodžio 13-ąją savo namuose mažamečiam sūnui pirštais stipriai suspaudė pilvą ir sukėlė skausmą.
Po poros savaičių – Kūčių dieną – jauna moteris kūdikį esą tyčia sviedė į sieną.
„Ar galima kitu žmogumi patikėti šimtu procentų? Tai toks ir atsakymas”, – pečiais traukė J.Žemaitis.
Iki šios nelaimės sugyventinei dėl vaiko priežiūros jis priekaištų neturėjo: „Eglė vaiką labai prižiūrėjo. Nieko taip staigiai negalėjo nutikti.”
Merdėjo ilgiau nei savaitę
E. Endriukaitytė piktinosi, kad po šios nelaimės buvo svarstomos įvairios versijos: „Mano pažįstamos pareigūnams pasakojo, kad aš kūdikį norėjau nužudyti. Nesąmonė. Juk bute daugiau nieko nebuvo, įvykio niekas nematė.”
E. Endriukaitytė pati iškvietė greitąją pagalbą, lydėjo sūnų į ligoninę.
Dešimt dienų berniukas buvo komos būsenos. Jam į smegenis išsiliejo kraujas, lūžo žasto kaulas. Dabar jam diagnozuotas ir cerebrinis paralyžius.
J.Žemaitis įsitikinęs, kad ši liga – traumos pasekmė.
Tėvas pasakojo, kad berniukas gimė sveikas: „Jau būdamas keturių mėnesių įsikibdavo į mano rankas ir bandė stovėti.
Vaikas buvo tvirtas, gražus.”
Dabar berniukas nevaldo nei rankų, nei kojų.
Po šio įvykio E. Endriukaitytė nebuvo sulaikyta. Policijos pareigūnai sugyventinius apklausė nelaimės vakarą, kai medikai jau kovojo dėl kūdikio gyvybės.
Paėmė ir vyresnį sūnų
J.Žemaitis teigė, kad po nelaimės iš nuoskaudos išgėrė, todėl pareigūnai jo organizme rado vieną promilę alkoholio.
Vyras tvirtino, kad jo sugyventinė buvo blaivi.
Jų sūnus iš ligoninės buvo pervežtas į kūdikių namus.
Kol byla neišnagrinėta teisme, pareigūnai nusprendė vaiko neatiduoti nei tėvui, nei jo sužalojimu kaltinamai motinai.
Jos dešimtmetis sūnus taip pat apgyvendintas vaikų globos namuose.
Pasimatymus varžo taisyklės
Norėdamas susigrąžinti sūnų J.Žemaitis jau ne kartą kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą, tačiau vaiko globos klausimas bus sprendžiamas tik pasibaigus teismo procesui.
E. Endriukaitytei gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.
Kad ir koks būtų teismo sprendimas, J. Žemaitis teigė nepaliksiantis sūnaus.
Jis ir dabar lankosi pas medikus, svarsto, kaip būtų galima padėti neįgaliam berniukui.
Į globos namus sūnui jis neša maisto, pats vaikui masažuoja rankas ir kojas. Jį trikdo tik globos namų taisyklės.
Darbuotojos kaskart tikrina tėvo atneštą maistą, į valdišką įstaigą sunku įsiprašyti savaitgaliais ir per šventes.
„Kažkam ne darbo diena, bet neįgaliam vaikui nėra nei savaitgalių, nei švenčių. Jis nori matyti tėvus, jam reikalinga namų aplinka”, – kalbėjo tėvas, auginantis ir vyresnę dukterį.
J.Žemaitis nori kuo greičiau išgirsti teismo sprendimą, bet pats paprašė atidėti teismo posėdį.
Vyras norėtų gauti valstybės advokatą.
„Teisme reikia kalbėti teisine kalba, o kai kalbu apie sūnų, labai susijaudinu”, – aiškino J.Žemaitis.