Sostinės Geležinio Vilko gatve atskriejęs „Mercedes-Benz“ rėžėsi į policijos „Volkswagen Jetta“ tuo metu, kai pareigūnai pildė pažeidimo protokolą, o M. Kukuraitis lūkuriavo kelkraštyje tarp pareigūnų ir savo automobilio.
- Kadangi jūs vienintelis iš visų avarijos dalyvių buvote ne automobilyje, gal geriausiai matėte, kaip viskas įvyko? Ar spėjote bent kažkaip sureaguoti? - Lrytas.lt pasiteiravo M. Kukuraičio, kuris dabar gydomas vienoje palatoje su jį sustabdžiusiais pareigūnais.
- Nors mėgstu kokybišką dokumentiką ir per BBC esu matęs daugybę filmų apie automobilių greičius, avarijas ir tuo metu veikiančias jėgas, neįsivaizdavau, kad viskas gali vykti taip greitai.
Kadangi neginčijau prasižengimo fakto, atsistojęs tarp savo ir policijos automobilių lūkuriavau, kol jie baigs pildyti protokolą. Atsisukęs į policijos mašiną, pamačiau milžinišku greičiu atlekiantį juodą automobilį, kuris jau buvo pradėjęs stabdyti ir, sukdamasis šonu, lėkė tiesiai į patrulių automobilį.
Aš šokau tolyn nuo policininkų automobilio, kad nebūčiau sutraiškytas tarp jų ir savo mašinos. Tačiau vos po kelių žingsnių mane pasivijo nuo „Mercedes-Benz“ smūgio jėgos į orą išmestas policininkų automobilis ir iš galo kirto per kojas.
Lyg tyčia toje vietoje dar buvo elektros stulpas - į jį trenkiausi veidu ir praradau sąmonę.
Atsipeikėjęs pamačiau, kad mano E klasės „Mercedes-Benz“ universalas, kuris nėra lengvas automobilis, stovi maždaug už 100 metrų nuo tos vietos, kurioje buvo. Supratau, kad įvyko kažkas labai stipraus.
Ir pirmiausia pagalvojau, ar nieko nenutiko mano automobilyje likusioms sėdėti dviems moterims.
- Joms, atrodo, pavyko išvengti rimtesnių sužalojimų. Bet ir jums pasisekė, kad žaibiškai sureagavote ir kad policijos automobilis jus pasivijo iš galo, ne iš priekio...
- Man pasisekė dar labiau, kad nesėdau į policijos automobilį. Tiesą pasakius, pareigūnai net ir nekvietė sėsti, tik liepė nestovėti ant važiuojamosios kelio dalies.
Mat automobilyje jie buvo trise, tad man būtų likusi tik vieta už vairuotojo. O būtent į šią vietą teko didžiausias smūgis, po jo galinis „Jetta“ ratas atsidūrė ties vairuotojo sėdyne. Jeigu aš būčiau sėdėjęs šioje vietoje, šiandien mes tikrai nesikalbėtume (šypsosi).
Galima sakyti, kad šioje avarijoje pasisekė visiems.
Ypač – mano automobilio keleivėms, kad jos tuo metu buvo viduje, o ne lauke. Nežinia kurią jų galėjo tiesiog nušluoti nuo smūgio į orą pakilęs policijos ar šonu besisukantis juodasis „Mercedes“.
Labai pasisekė ir ant galinės „Volkswagen Jetta“ sėdynės sėdėjusiai 25 metų pareigūnei.
Mat kol buvo pildomas protokolas, ji sėdėjo neužsidariusi durų ir nuo smūgio tiesiog išlėkė iš automobilio. Jeigu durys būtų buvusios uždarytos, manau, ji galėjo patirti gerokai rimtesnių sužalojimų.
Nors tai gali skambėti keistai, manau, pasisekė ir automobilyje buvusiems pareigūnams, nes jie stipriai kraujavo, o visos durys atsidarė lengvai. Tad jiems pagalba buvo suteikta laiku ir operatyviai.
- Turėtumėte jaustis keistai: pirmadienį planavote išskristi į Kanarus parsiplukdyti savo jachtos, o dabar štai gulite vienoje palatoje su jus stabdžiusiais pareigūnais...
- Keistai... Žmogus nieko negali planuoti. Nuo likimo nepabėgsi, princesės Dianos neišgelbėjo net šarvuotas „Mercedes-Benz".
Kita vertus, galbūt ši avarija išgelbėjo kitų žmonių gyvybes. Galbūt kitoje sankryžoje būtų stovėjusi motina su vaiku...
Nes tokiu greičiu, kokiu lėkė tas juodas „Mercedes“, gali važinėti tik visiški bepročiai - jis anksčiau ar vėliau vis tiek būtų kažką pritrėškęs.