Mirtimi pasibaigęs įvykis nutiko gegužės 8-osios ryte, prieš pat devintą valandą. Tuo metu į Narvaišių kaimą pas pažįstamą Joną Beinorą keturračiu atlėkė Alksnėnų kaimo gyventojas A. Lubys. Pareigūnų teigimu, vyras važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, todėl staigiai įsukęs į Liepgirių gatvės 24-ojo namo kiemą nebesuvaldė savo transporto priemonės - pagal vėžes buvo matyti, jog jis bandė apvažiuoti kieme buvusią žvyro krūvą, tačiau ant jos užlėkė ir po to trenkėsi į ten pat buvusį šulinį. Nuo smūgio vyras paleido keturračio vairą ir įlėkė į neuždengtą šulinį žemyn galva. Tuo metu šeimininko J. Beinoro namie nebuvo.
Pirmasis keistą trenksmą išgirdo Narvaišių kaimo gyventojas Albinas Petrikas. Vyras pasakojo, jog tada lauke kalbėjosi su kaimyne.
Atbėgęs į Jono kiemą pamatė prie jo šulinio ant šono pasvirusį aplamdytą keturratį. Kadangi durys buvo užrakintos, persmelktas blogos nuojautos žvilgtelėjo į šulinio vidų. Išvydęs, kad iš vandens kyšo tik kojos su batais, nuskubėjo pas kitus kaimynus kviesti pagalbos.
Į nelaimės vietą suvažiavusios specialiosios tarnybos nelaimėliui niekuo nebegalėjo padėti - vyras buvo miręs. Ugniagesiams-gelbėtojams beliko jį ištraukti ir perduoti laidojimo paslaugomis užsiimančiai įmonei.
Nors penkių rentinių gylio šulinyje vandens nebuvo daug, tačiau krisdamas alksnėniškis greičiausiai susižeidė ir nėręs žemyn galva nuskendo.
Į Jono kiemą susirinkę kaimynai pasakojo, kad šulinio vanduo nebuvo naudojamas - kaime yra vandentiekis.
Žmonės kalbėjo, kad tokios nelaimės anksčiau ar vėliau vis tiek reikėjo laukti - esą viengungis Jonas ir pats nevengė piktosios, ir kitiems jos galėdavo parūpinti, tad viskas per degtinę. Nelaimės ryte narvaišiškiai pasakojo jau matę Joną išeinantį pas kitą taurelės nevengiantį kaimyną, svarstė, jog į naminukę nespjaunantis Adis pas jį buvo atlėkęs dėl to paties „reikalo“, mat ir vakar (pirmadienį) parduotuvėje buvęs su kvapeliu, pirko alaus.
Žuvusysis nuo nelaimės vietos gyveno maždaug už trijų kilometrų. Narvaišiškiai minėjo, kad vyras su žmona užaugino keturis sūnus ir dukrą, kad visi vaikai jau suaugę, išvažinėję į užsienį. Su žmona sutarė ne kaip, skriaudžiama moteris buvo nuo jo net išėjusi gyventi kitur, paskui grįžo. Gyveno iš pensijos, turėjo kelias telyčias, taip pat augino grūdines kultūras.