Paaiškėjo, kad ne vienerius metus E. Daunoravičius su duoną tiekusiomis kepyklomis sudarinėjo fiktyvias sutartis – pasinaudojęs savo darbuotojų asmens duomenimis ir padirbęs jų parašus, E. Daunoravičius niekuo dėtoms moterims „pakabino“ dideles skolas.
Parašus klastodavo
E. Daunoravičius negyvas rastas praėjusią savaitę netoli Jonavos turgaus esančiame nuomojamame garaže. Nors vyras paliko atsisveikinimo raštelį, tačiau jo turinio Jonavos teisėsaugininkai nekomentuoja.
Tuo tarpu turgaus prekeiviai įsitikinę, kad tokiam žingsniui E. Daunoravičių pastūmėjo didžiulės skolos tiek privatiems asmenims, tiek įvairioms kepykloms. Paaiškėjo, kad E. Daunoravičius ne tik pats neatsiskaitė su kepyklomis, tačiau skolas paliko savo buvusioms darbuotojoms.
„Pasirodo, kad įvairioms kepykloms aš esu skolinga daugiau nei 11 tūkstančių litų. E. Daunoravičius žinojo mano asmens duomenis, nes turėjo verslo liudijimo kopiją, o mano parašą jis tiesiog suklastodavo“, - kalbėjo pastaraisiais metais pas E. Daunoravičių dirbusi jonaviškė Regina Lieponienė.
Prieš savižudybę parodė virvę
Panaši ir duona prekiavusios Vilijos Kužulienės situacija. Moteris dar tiksliai nežino, kiek ji yra skolinga kepykloms, tačiau suma taip pat didelė – ji gali siekti apie 10 tūkst. litų.
„Aš į teisėsaugos institucijas nesikreipiau, tikiuosi, kad visas kepyklų skolas savo vardu persirašys jo žmona, nes ji ketina sutuoktinio veiklą tęsti“, - sakė moteris.
Po keletą tūkstančių litų E. Daunoravičius buvo skolingas ir įvairiems jonaviečiams, o dėl neatiduotų skolų jam buvo grasinta.
Pardavėjos teigia nesuvokiančios, kur E. Daunoravičius dėdavo pasiskolintus pinigus – vos kelios valandos prieš mirtį jis buvo pasiskolinęs dar kelis tūkstančius litų.
Apie tai, kad ruošiasi žudytis, vyras ne kartą užsiminė turgaus prekeiviams, o prieš porą savaičių pasakojo jau bandęs tą padaryti.
Tačiau neva dėl to, jog per daug išgėrė, nesugebėjo. Vyras rodė ir virvę, ir paruoštus atsisveikinimo laiškus. E. Daunoravičius turgaus prekeiviams prisipažino, kad iš viso yra skolingas apie 70 tūkst. litų.
Skolų dėl E. Daunoravičiaus kaltės turi ir kiti niekuo dėti žmonės: vyras greičiausiai naudojosi ir prieš keletą metų pas jį dirbusių pardavėjų asmens duomenimis.
„Arba tų, kurios padirbdavo tik trumpą laiką ir vėliau iš darbo išeidavo. Jų asmens duomenis jis taip pat turėjo“, - tvirtino moterys.
Įtarimai – ir dėl žmogžudystės?
Po E. Daunoravičiaus savižudybės turguje imta kalbėti ir apie tai, kad vyras gali būti susijęs ne tik su skolomis, tačiau ir su nužudymu.
Beveik prieš mėnesį Jonavoje savo namuose nužudytas E. Daunoravičiaus pažįstamas, taip pat turgaus prekeivis. Anot jonaviškių, verslininkas buvo skolingas ir jam.
Netrukus po nužudymo E. Daunoravičius pardavėjoms pasakojo, jog, ko gero, taps pagrindiniu įtariamuoju, mat tą dieną jis matėsi su nužudytuoju. Policijos pareigūnai verslininką buvo iškvietę į apklausą, tačiau jo nesulaikė ir įtarimų jam nepateikė.
Ar E. Daunoravičius išties buvo skolingas nužudytajam, policijos pareigūnai nekomentuoja.
Įkliuvo dėl cigarečių
Tai – dar ne visos bėdos, slėgusios E. Daunoravičiaus pečius. Pernai metų pabaigoje vyras buvo įkliuvęs Jonavos teisėsaugininkams dėl kontrabandinių cigarečių.
Nuomojamame garaže ir ūkiniame pastate pareigūnai rado ir paėmė daugiau nei 2 tūkst. pakelių cigarečių.
Šiemet žiemą Jonavos rajono apylinkės teismas už šį pažeidimą E. Daunoravičiui buvo skyręs 10 tūkst. litų baudą. Ar vyras ją sumokėjo, nežinia.
Vyro skolas žada prisiimti
Vyrą palaidojusi Ramunė Daunoravičienė tikina, jog ji prisiims visas vyro skolas ir bandys tęsti jo verslą.
„O ką man daryti? Negaliu juk šitų skolų palikti niekuo dėtiems žmonėms“, - lrytas.lt sakė R. Daunoravičienė.
Moteris neigia ir įtarimus, kad jos vyras galėjo būti kaip nors susijęs su nužudymu: „Tą dieną mes buvome kartu.“
R. Daunoravičienė įsitikinusi, kad jos sutuoktinį savižudybei kažkas pastūmėjo arba net jam padėjo. Mat garaže rasti du išgerti stipraus alkoholio buteliai. Anot moters, vyras pats nusižudyti tiesiog nebūtų sugebėjęs.
E. Daunoravičius ne tik našle paliko savo sutuoktinę – be tėvo liko augti ir mažametė jų dukra.
Bylinėtis - beprasmiška
Vilkaviškyje esančios kepyklos „Savas“ vadovas Juozas Liesus suka galvą, kaip išspręsti šiuos reikalus. Jo nuomone, jei dėl skolų būtų pradėtas bylinėjimosi procesas, greičiausiai įmonės lauktų pralaimėjimas ir tik dar padidėtų išlaidos.
„Tai – negeri dalykai. Jei tos moterys nieko nežinojo, o už jas pasirašė kitas žmogus, mes teisme nelaimėsime.
Bandysim kalbėtis su žmonėmis, be to, kiek žinau, E. Daunoravičiaus žmona ketina perimti jo verslą. Kol kas tai – tik žodžiai, jokio rašto dėl tų skolų perėmimo mes neturime“, - kalbėjo J. Liesus.
Įmonės vadovas pripažino, kad iš dalies tai yra ir bendrovės kaltė – turėjo būti žinoma, kad skolingas vyras produkciją ima ne savo, o kitomis pavardėmis. „Patys irgi esame kalti, kad leidome toms skoloms „augti“, - apmaudo neslėpė J. Liesus.
Tuo tarpu „Fazer Lietuva“ vadovas Mindaugas Snarskis tikino, kad šią problemą bandys spręsti teisiniu keliu, o kas iš to išeis – bus matyti: „Skolos mūsų įmonei – apie 10 tūkst. litų. Dalis skolos yra jo paties, kita dalis – kitomis pavardėmis. Tų pavardžių yra ne viena.
Viena vertus, tai – mūsų uždirbi pinigai, kuriuose norime atgauti. Antra vertus – tai nėra ta suma, kuri šiuo metu būtų gyvybiškai svarbi bendrovei.“
E. Daunoravičius duoną imdavo iš šešių Lietuvos kepyklų.
Siūlo kreiptis į policiją
Situacija, į kurią ne dėl savo kaltės pateko tiek jonaviškės, tiek kepyklos, teisininkai vadina keblia.
Anot Nacionalinio žalos ir skolų išieškojimo centro teisininko Dainiaus Saulėno, nukentėję žmonės turėtų kreiptis į policiją – pagal šį faktą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Pradėjus tyrimą būtų apklausti nukentėjusieji, liudininkai ir atlikta įtariamai suklastotų dokumentų ekspertizė. Jos išvada būtų svarus argumentas, jei reiktų bylinėtis teisme ir ieškinius pareikšti kaltininko turto paveldėtojams“, - aiškino D. Saulėnas.
Žinoma, keblu yra tai, kad asmuo, įtariamas įvykdęs nusikaltimą, miręs.
„Tuo pagrindu gali būti atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą arba jį pradėjus, vėliau jis bus nutrauktas, nesant kaltininko ir pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka. Bet pareiškimus policija ar prokuratūra privalo priimti, esant nusikalstamos veikos požymiams.
Taip pat šiuo atveju reiktų sužinoti kepyklų vadovų poziciją. Jei darbuotojos išties sutarčių nepasirašė, gal vertėtų apsvarstyti kiekvieną pasirašytą sutartį individualiai. Kokia realiai buvo padaryta žala įmonei?
Ar paaiškėjus, kad sutartys buvo suklastotos, įmonės norės pradėti bylinėjimosi procesą? Gal tiesiog nurašys susidariusią skolą, protingai ir supratingai įvertinę esamą subtilią situaciją“, - sakė teisininkas.