VAPGV duomenimis, 2011 metais daugiabučiuose kilo 288 gaisrai.
Tai beveik dvigubai daugiau nei gaisrų, kilusių apleistuose
pastatuose, skaičius. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 87
gaisrai.
„Dalyje daugiabučių yra nesudarytos visos sąlygos gaisrų
gesinimui. Žinome 2007 metų gaisrą, kuomet neatsargus elgesys
sukėlė dideles ir skaudžias pasekmes. Dabar vykdomas informacijos
apsikeitimas ir operatyviai reaguojama į pranešimus apie užverstas
laiptines, evakuacinius išėjimus“, - sakė VAPGV viršininkas.
Jo teigimu, didžiausios grėsmės, kylančios daugiabučiuose -
neatsargus gyventojų elgesys, keblus privažiavimas prie pastatų.
„Didžiausią grėsmę kelia privažiavimas prie daugiabučių
namų - kaip turbūt žinote, su lengvuoju automobiliu kartais yra
sunku prasibrauti iki norimos vietos, ką bekalbėti apie
didžiagabaritę sunkiasvorę gaisrinę techniką“, - kalbėjo
R. Steponavičius.
Jo teigimu, kartais dėl kiemuose stovinčių automobilių, į
įvykio vietą atvykę gaisrininkai negali pasiekti vandens hidrantų.
Siekdami spręsti šias problemas, VPAGV parengė Gaisrų
prevencijos Vilniaus mieste priemonių planą, kuriuo sieks, kad
gaisruose žūvančiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. žmonių,
Vilniuje būtų mažiausias pasaulyje.
„Vilniaus ugniagesiai turi viziją, kad ateis ta diena, kai
Vilniaus mieste nebus žūstančių gaisruose žmonių“, - kalbėjo
R. Steponavičius.
Plane numatoma skatinti saugų gyventojų elgesį, sutvarkyti
aplinką ir gyventojų būstus, kad šie būtų saugūs, o kilus
nelaimei - pasiekiami, užtikrinti operatyvią pagalbą.
Šis planas numatytas trijų metų laikotarpiui.