Jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Šią kadenciją parlamente darbavosi Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Aktyviai komentavo užsienio politikos sprendimus, Lietuvos ir Lenkijos santykius.
J. Karosas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio ir Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip pat turi ir kitų Europos Sąjungos valstybinių apdovanojimų. Yra Druskininkų miesto garbės pilietis.
Velionio politiko žmona Vida Zita – filologė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, dirba Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos katedroje. Turėjo dvi dukteris – Aušrą ir Editą bei penkis vaikaičius.
Politikas savo pomėgiais įvardino meistravimą ir ūkininkavimą sodyboje, gerų detektyvinių romanų skaitymą. Mokėjo vokiečių ir rusų kalbas.
Bus kremuojamas Kėdainiuose
Trečiadienį miręs Seimo narys Justinas Karosas bus laidojamas šeštadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse, BNS pranešė Laidojimo komisijos narys socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, velionis bus kremuojamas Kėdainiuose.
„Jeigu viskas gerai, urna rytoj bus atvežta į Šv. Jonų bažnyčią, ir nuo 18 val. bus galima atsisveikinti su velioniu“, - sakė A. Butkevičius.
Šv. Jonų bažnyčia pasirinkta, nes J. Karosas dirbo Vilniaus universitete. Šv. Mišių už velionį nebus laikoma, nes parlamentaras buvo laisvamanis.
Laidotuvės numatytos 11 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Prezidentė D. Grybauskaitė: „Netekome išmintingo politiko“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl ilgamečio Seimo nario Justino Karoso mirties. „Netekome išmintingo, atsakingo ir diplomatiško politiko, kuris Lietuvai dirbo daugelį metų. Jo indėlis į užsienio politiką ir sugebėjimas ieškoti valstybinio sutarimo svariai pasitarnavo mūsų šaliai. Nuoširdžiai užjaučiu Justino Karoso šeimą, artimuosius ir bendražygius“, - rašoma prezidentūros išplatintame pranešime.
I. Degutienė: „Ryškiausias J. Karoso bruožas buvo tolerancija“
Ryškiausias trečiadienį mirusio Seimo nario socialdemokrato Justino Karoso bruožas buvo tolerancija, profesinė ir žmogiškoji kultūra, teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Velionio biografija itin turtinga aktyvios veiklos - mokslinės, politinės, visuomeninės. Tačiau, manau, ryškiausias bruožas, visada lydėsiantis Justino Karoso atminimą, - jo tolerancija, profesinė ir žmogiškoji kultūra, pagarba kitaip mąstančiam, gebėjimas ir noras kalbėtis, išgirsti ir suprasti. Šių nuostatų vedamas, a. a. Justinas Karosas profesoriavo Vilniaus universitete, aktyviai siekė savo partijos savarankiškumo ir dirbo partinį darbą, beveik dvidešimt metų darbavosi Seime“, - užuojautoje teigia I. Degutienė.
Anot jos, J. Karoso komentarai ir pasisakymai užsienio politikos, bendraisiais šalies gyvenimo klausimais būdavo santūrūs ir diplomatiški, pagarbūs ir korektiški.
„Už visa tai, už gražius ir prasmingus darbus, už darbštumą ir pagarbą žmonėms velionis visada buvo gerbiamas tiek savų rinkėjų bei kolegų, tiek ir kitaip mąstančių žmonių. Telydi ir ateityje ši pagarba ir dėkingumas velionio Justino Karoso vardą ir atminimą“, - rašoma užuojautoje.
Politikai prisimins kaip tvirtą, sąžiningą ir šiltą žmogų
Partijos ir Seimo kolegos trečiadienį mirusį socialdemokratą Justiną Karosą teigia prisiminsiantys kaip tvirtą, sąžiningą, labai šiltą ir tolerantišką žmogų.
„Manau, kad tai didelė netektis ir politinei, ir akademinei visuomenei“, - trečiadienį BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Jis teigė J. Karosą, kuris šiemet buvo jo pavaduotojas komitete, pažinojęs daugybę metų. Parlamentaras prisiminė, kad 1981 metais Vilniaus universitete pas J. Karosą laikė egzaminą.
„Jis niekada nekirsdavo per egzaminus“, - sakė E. Zingeris. Tą egzaminą jis sakė prisimenąs su šiluma, kaip pokalbį apie gyvenimą.
„Tai buvo tvirtų nuostatų žmogus, nepaprastai sąžiningas, mylintis teisingumą, nepaprastai patikimas, prieš žmones niekada nenaudojęs nė mažiausios klastos. Labai šviesaus būdo žmogus“, - kalbėjo E. Zingeris.
Jo teigimu, nors ir sunkiai sirgdamas, pastarąjį kartą J. Karosas Užsienio reikalų komiteto posėdyje lankėsi praėjusią savaitę.
„Paskutiniai jo žodžiai komitete buvo „rūpinkitės Lietuvos valstybe“, - prisiminė komiteto pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, J. Karosas buvo nepaprastai aukšto intelekto ir kultūros žmogus, partijoje dažnai tardavęs lemiamą žodį, ypač, kai atmosfera įkaisdavo ir reikėdavo rasti kompromisą.
„Profesorių J. Karosą pažįstu nuo 1996 metų, kai buvau išrinktas į Seimą, jis tuomet buvo LDDP narys, aš - socialdemokratas, ir galiu pasakyti apie šį žmogų pirmiausia kaip nepaprasto aukšto intelekto ir kultūros žmogų, politiką“, - BNS apie partijos bičiulį sakė LSDP pirmininkas.
Prisimindamas J. Karosą A. Butkevičius sakė, kad šis svarbiais klausimais visada pasisakydavo tiksliai, atsakingai.
„Tai žmogus, kuris buvo sukaupęs nepaprastai didelį intelektualinį kapitalą ir mums partijos bičiulis buvo nepaprastai svarbus diskutuojant dėl įstatymų projektų rengimo, dažnai jo išsakyta mintis būdavo lemiama, ypač kai kildavo nemažai emocijų, diskusijų, kada vyraudavo daug nuomonių“, - sakė politikas.
Pasak A. Butkevičiaus, J. Karosas „niekada nepasiduodavo nepasvertoms, nepagrįstoms emocijoms, visada išlikdavo ramus“.
„Jo turėtas, sukauptas (intelektinis. - Red.) turtas daugeliui mūsų partijos bičiulių buvo didelis pavyzdys“, - sakė socialdemokratų pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas prisiminė J. Karosą pažįstantis dar nuo studijų Vilniaus universitete laikų, ir bičiulį bei bendražygį apibūdino kaip fundamentalų žmogų, kuris visuomet žiūrėjo į dalykų esmę, o ne smulkmenas.
„Su Justinu mes pažįstami nuo labai senų laikų, nuo mokymosi Vilniaus universitete, vadinasi, daugiau negu pusę šimto metų. Ir per tuos dešimtmečius dažnai susitikdavom ir kartu veikdavom. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jis kartu su kitais intelektualais, universiteto, Mokslo akademijos, kūrybinių sąjungų veikėjais buvo vienas iš aktyvių savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, buvo aktyvus ir Lietuvos demokratinės darbo partijos, ir Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir vienas iš vadovų. Jis visų pirma buvo fundamentalus žmogus, mokslininkas, filosofas, ir smulkmeniškai nežiūrėjo į vienus ar kitus dalykus, o žiūrėjo rimtai, dėl rimtų dalykų kalbėjo“, - prisiminė Č. Juršėnas.
Pasak Seimo vicepirmininko, J. Karosas siekė, kad Lietuva būtų priimta į euroatlantines organizacijas, NATO ir Europos Sąjungą, nemažai padarė, kad būtų normalizuoti santykiai su Lietuvos kaimynais, o konfliktinių situacijų stengėsi neaštrinti, siūlydamas ramesnius, diplomatiškesnius sprendimus.
„O kas nesisekė, stengėsi į tai žiūrėti ramiai, dalykiškai ir nekaitinti atmosferos, jei ji dėl vienų ar kitų priežasčių įkaitusi. Jis buvo tas žmogus, kuris pateikdavo ramesnius, diplomatiškesnius siūlymus ir mums jo stigs dėl daugelio dalykų - ir kaip solidaus mokslininko, kuris nemetė šio darbo, ir straipsnius rašė, ir atitinkamas kalbas pasitarimuose sakydavo, trūks ir kaip aktyvaus frakcijos, Seimo nario nuo pat 1992 metų, ir mums jo trūks kaip bičiulio, kaip žmogaus, kuris mokėjo ir pajuokauti. Belieka tik konstatuoti, kad jo mums labai labai trūks“, - kalbėjo Č. Juršėnas.
J. Karoso veikla ir pasiekimai
1944–1958 metais J. Karosas mokėsi Sangrūdos vidurinėje mokykloje.
1958–1963 metais studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. Įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
1963–1967 metais buvo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas.
1967–1969 metais studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje.
1969 metais apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ideologijos vieta ir vaidmuo socialistinės visuomenės vystymesi“.
1969–1972 metais buvo Vilniaus universiteto vyresnysis dėstytojas.
1973–1989 metais - docentas. 1972–1973 m. stažavosi Vienos universitete.
1984–1985 metais gavęs A. von Humboldto stipendiją stažavosi Frankfurto prie Maino, Manheimo, Gyseno universitetuose.
1989–1992 metais buvo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas.
1994 metais tapo habilituotu daktaru.
2000 metais tapo profesoriumi.
Nuo 1963 metų - SSKP narys, 1990 metų - Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, nuo 2001 metų - Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tarybos narys.
2000–2003 m. - Druskininkų savivaldybės tarybos narys.
1992–1996, 1996–2000 metais, 2000–2004 metais, 2004–2008 metais ir nuo 2008 metų buvo Seimo nariu.
2001–2004 metų - Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Nuo 2004 metų - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Daugelio monografijų, knygų ir straipsnių autorius. Rašė ideologijos ir vertybių teorijos klausimais (marksistiniu aspektu): „Socializmas ir ideologija“ (1976 metai), „Metodologiniai marksistinės filosofijos bruožai“ (1981 metai) ir kt.