Sausį-gegužę liepsnose ir dūmuose žuvo 89 žmonės, pernai
per tą patį laikotarpį buvo žuvę 76. Tragiški gaisrai daugiausia
kilo dėl neatsargaus rūkymo, neatsargaus elgesio su ugnimi bei
krosnių kūrenimo pažeidimų, ketvirtadienį pranešė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 27 gyventojai, 23 - dėl
neatsargaus elgesio su ugnimi. Dar 14 žmonių gyvybių gaisrai
pasiglemžė dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei
jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Pernai per tą patį
laikotarpį dėl pastarosios priežasties buvo žuvę keturi žmonės.
Be to, dar šeši gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos
taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, trys – dėl
padegimų, du – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų
eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 12 žmonių žuvimo priežastys
dar tikslinamos.
Šiemet jau kilo 11 gaisrų, kuriuose iš karto žuvo po du
šalies gyventojus, ir vienas gaisras, pasiglemžęs tris gyvybes.
Miestuose žuvo 34 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse –
55. 11 žmonių žuvo Vilniuje, 8 – Kaune, 7 – Klaipėdoje, po 6
– Prienų ir Vilniaus rajonuose.
Daugiausia gaisrų šiemet kilo atvirose teritorijose – 2968
arba 45,8 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 4 tūkstančius
hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu,
gaisrų skaičius atvirose teritorijose sumažėjo 9,6 proc.
Miestuose užgesinti 3337 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo
vietovėse – 3147. Ugnis sunaikino 157 pastatus, 176 transporto
priemones, 339 tonas pašarų, 4054 kv. m gyvenamojo ploto ir 9677 kv.
m šio ploto buvo sugadinta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 115 žmonių (iš jų 10
vaikų), 477 pastatus, 77 transporto priemones, 343 gyvūnus.