Pagėgių ugniagesiai gelbėtojai ir lūšių ieško, ir povus iš medžių vilioja

Stasys Bielskis
Pagėgių savivaldybėje per šešerius metus pusketvirto karto padaugėjo gaisrų. Šiemet gaisruose jau žuvo du žmonės, o per praėjusius šešerius metus nebuvo nė vieno žuvusiojo. Apie šią problemą ir kitus ugniagesių iššūkius sutiko pasikalbėti su Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Laimonas Petraitis.
Ugniagesys L. Petraitis prisiminė ir smagių istorijų, nutikusių dirbant.
Daugiau nuotraukų (1)
- Kokia Pagėgių savivaldybės teritorijoje kilusių gaisrų statistika lyginant šių metų ir praėjusių metų tą patį laikotarpį?
- Šiemet iki birželio 13 dienos kilo 343. Pernai per tą patį laikotarpį - 295 gaisrai. Tai - 32 procentų daugiau gaisrų. Šių metų pavasarį dažniau teko vykti gesinti deginamą sausą pernykštę žolę. O štai per visus 2010 metus iš viso buvo tik 190 gaisrų.
Pernai per pirmąjį pusmetį traumas gaisruose patyrė du žmonės. Šiemet dar nė vienas nebuvo traumuotas.
Pagrindinės gaisrų kilimo priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, elektros prietaisų gedimai, palikti neužgesinti laužai.
Dar noriu pažymėti, kad nuo 2006-ųjų iki 2012 metų Pagėgių savivaldybėje kilusiuose gaisruose nežuvo nė vienas žmogus. O šiemet – jau du žuvusieji.
Šių metų kovo 9 dieną Stoniškių seniūnijoje žmogus pylė degų skystį į krosnies pakurą ir, įvykus sprogimui, žuvo.
Antrasis žuvusysis – Natkiškiuose, kur vasario mėnesį vienas nuo alkoholio apsvaigęs asmuo nepastebėjo, kaip iš krosnies iškrito žarija. Prie pakuros buvo krūvelė malkų, jos užsidegė, o žmogus toje patalpoje užduso.
Būna ir taip, kad važiuoja žmogus automobiliu, pamato, jog laukuose kažkas dega, skambina į gaisrinę. O nuvykę ugniagesiai išvysta senelį, deginantį krūvą medžio šakų. Arba - degina žmogus sode, pavyzdžiui, sausus lapus, tai kaimynas, supykęs, kad per jo kiemą plaukia dūmai, irgi skambina ugniagesiams.
Tokie skambinantieji mano, kad atvykę ugniagesiai imsis kokių nors priemonių.
- Jūsų esate ugniagesiai gelbėtojai. O ką dažniausiai tenka gelbėti?
- Pernai per tą patį laikotarpį atlikti 153 įvairūs gelbėjimo darbai, o šiemet – 125, arba 16 procentų mažiau.
Pernai gelbėjimo darbų daugiau buvo dėl potvynio – reikėjo žmonėms vežti maistą, susirgusius asmenis iš apsemtų teritorijų pristatyti iki sausumos, kur jau laukdavo greitoji medicinos pagalba. Pasitaikydavo ir tokių, kurie prašydavo atvežti penkis litrus pieno. O šiemet didesnio potvynio nebuvo.
Ugniagesiams gelbėtojams yra tekę ir dvi lūšis laukuose gaudyti, sugavę atidavėme jas aplinkosaugininkams. Pernai teko Panemunėje ieškoti skenduolio. Ten, prie Nemuno, liepos pabaigoje du draugai kažką šventė. Vienas sumanė išsimaudyti ir paskendo. Dažnai tenka katinus iš medžių iškelti.
O kartą paskambinusi moteris pasakė, kad jos povas iš kiemo nakčiai ne į tvartą nuėjo, bet nuskrido ir atsitūpė ant eglės. Kai gelbėtojai nuvyko, jau buvo tamsu, todėl vienas pasakė: „Duosime vandens, jis pats nusileis“. Sodybos šeimininkė sunerimo: „Ne, nereikia šitaip, aš pati jį pasaugosiu“. Ir tikrai, išaušo rytas – ir povas pats nuskrido žemyn.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.