Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje M. Vitkus iš JAV atsivežė mikrochirurgijos centro idėją ir įgyvendino ją Lietuvoje.
1980 m. Vilniaus „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje (dabar – VUL Santariškių klinikų Centro filialas) kartu su savo sūnumi prof. Kęstučiu Vitkumi, M. Vitkus pirmąkart Lietuvoje replantavo du visiškai amputuotus rankos pirštus.
Po poros metų – 1982 m. balandžio 1 d. – šioje ligoninėje buvo įkurtas Rekonstrukcinės mikrochirurgijos (dabar – Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos) skyrius. Tuo metu visose Baltijos šalyse tai buvo vienintelis tokio pobūdžio chirurgijos padalinys.
M. Vitkus 1949 baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą, 1951-1953 dirbo Skuodo r. ligoninės vyr. gydytoju, chirurginio skyriaus vedėju, 1953-1960 vadovavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Traumatologijos skyriui, 1960-1967 – Respublikinės Vilniaus ligoninės chirurgijos skyriui, buvo rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centro vadovas, dėstė VU Medicinos fakultete.
Mikrochirurgas nuolat tobulinosi JAV chirurgijos centruose, parengė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių rekonstrukcinės plastinės chirurgijos klausimais.
M. Vitkus yra Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1988 m.), 2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Vyčio kryžiaus ordino riterio kryžiumi ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu už ginkluotą pasipriešinimą 1940-1990 metais.
