„Daug metų jis negirdėjo nė vieno gero žodžio.
Aš bardavau, sugyventinė bardavo, o jei tik išeidavo į miestą, nubausdavo policija”, – apie savo sūnų „Lietuvos rytui” pasakojo vilnietė T. Romančiuk.
Ketvirtadienio naktį 54 metų Ričardo Romančiuko ir jo bendraamžės sugyventinės kūnus iš sudegusio namo išnešė ugniagesiai. Mediniame Šnipiškių name ugnis įsiplieskė prieš 1 valandą nakties.
Gretimame name gyvenanti T. Romančiuk prabudo dar prieš gaisrą. „Lyg nujausdama kažką negera, pradėjo daužytis širdis. Negalėjau sugraibyti net vaistų – viskas krito iš rankų”, – pasakojo pensininkė.
Atsikėlusi išgerti vaistų, lange ji pamatė ugnies atšvaitus. Šaukdama sūnų vardu, moteris nubėgo jo gelbėti.
Bet patekti į vidų jau buvo nebeįmanoma. Liepsnos buvo apėmusios mediniame name esantį kambarį ir virtuvę. Įtariama, kad gaisras galėjo kilti nuo nuorūkos.
Ugnį apmalšinę ugniagesiai išdegusiame kambaryje rado abiejų sugyventinių kūnus. Neįgalus R.Romančiukas nebuvo net atsikėlęs iš lovos.
„Atsikelti iš lovos jam reikėdavo pusvalandžio, o čia viskas įvyko per porą minučių”, – pasakojo žuvusiojo motina.
Prieš keletą metų jos sūnus buvo smarkiai sumuštas, todėl visą laiką vaikščiodavo pasiramsčiuodamas lazda, labai silpnas buvo ir jo regėjimas. Kaskart vyrui išsiruošus į miestą, motina jo laukdavo su nerimu – jis vis įkliūdavo policijai.
Praėjusį rudenį motina sumokėjo baudą už tai, kad sūnus gatvę perėjo neleistinoje vietoje. Pats R. Romančiukas pinigų baudai neturėjo – neįgalus vyras niekur nedirbo.
Darbo neturėjo ir jo sugyventinė. Pora kurį laiką gyveno pas T. Romančiuk. Prieš porą metų už visas santaupas pensininkė jiems nupirko butą greta esančiame sename mediniame name.
„Koks čia butas – vargas. Bet norėjau, kad jis gyventų šalia”, – pasakojo vilnietė.
T.Romančiuk skundėsi, kad sūnaus sugyventinė buvo prasta šeimininkė – netvarkė nei kambarių, nei namo aplinkos, o su ja apsigyvenęs sūnus smarkiai pasikeitė.
„Anksčiau jis man padėdavo, namuose viską dirbdavo, tapydavo. Dabar pradėjo išgėrinėti, beveik nieko nevalgė. Atrodo, kad jam būtų nusibodę gyventi”, – saujoje gniauždama vaistus kalbėjo pensininkė.
