Ugniagesiams apie gaisrą Kryžių kalne pranešta lapkričio
1-osios vakarą, prieš 21 valandą.
Operatyviai užgesinta ugnis didesnės žalos nepadarė - suniokoti
mediniai kryžiai tik maždaug trijų kvadratinių metrų plote.
Apgadinti netoliese buvę mediniai laiptai.
Penktadienį gaisravietę Kryžių kalne apžiūrėjo Kultūros paveldo
departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys ir
vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia bei Šiaulių
rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita
Tauterienė.
Nors iš pradžių beveik neabejota, kad mediniai kryžiai
supleškėjo nuo žmonių paliktų žvakelių, šią versiją
paveldosaugininkams akivaizdžiai paneigė jų apsilankymo metu
gaisravietę tvarkę darbininkai.
Anot vyrų, surinkus supleškėjusių kryžių nuodėgulius ir
išlyginus dirvožemį, buvo juntamas aitrus benzino kvapas.
Versiją, jog gaisras gali būti tyčinis padegimas, sustiprino
dar ir tai, kad gaisravietėje buvo primėtyta plastmasinių butelių
kamštelių, kurie taip pat dvokė benzinu.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio
vedėjas R. Budrys neatmetė, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.
Padegimo versija visiškai galima atrodo ir S. Tauterienei,
Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjai.
Juolab, kad kryžiai sudegė ne viename, o keliuose ploteliuose.
Apdegė ir už kelių metrų esantys laipteliai.
Anot S. Tauterienės, galbūt padegėjai tikėjosi, kad atskirais
ploteliais įžiebta ugnis Visų Šventųjų dieną pavirs įspūdingu
fakelu.
Paveldosaugos specialistai savo įtarimais pasidalijo su
teisėsaugos institucijomis.
Pirminė gaisro Kryžių kalne versija - neatsargus elgesys su
ugnimi, į medinius kryžius įsikibusia nuo uždegtų ir be priežiūros
paliktų Vėlinių žvakelių.
Prieš kelerius metus, saugant Kryžių kalną nuo gaisro, buvo
pastatyti ženklai, draudžiantys degti žvakutes. Tačiau šiuos
ženklus kalno prižiūrėtojai dažnai randa išrautus ir išmėtytus.
Gaisrai Kryžių kalne lapkričio 1-ąją tapę kone įprastu
reiškiniu.
Kalno priežiūra besirūpinantys Meškuičių seniūnijos
specialistai sako maišus žvakelių surenkantys kiekvienais metais ne
tik per Vėlines, bet ir per didžiąsias metų šventes.
Be priežiūros paliktos žvakės dažniausiai ir būna gaisrų Kryžių
kalne priežastimi.
Bene didžiausias gaisras pačioje Kryžių kalno viršūnėje
siautėjo 2006 metų pabaigoje. Tada sudegė mediniai kryžiai maždaug
50-ies kvadratinių metrų plote. Mažesnių gaisrų, kartais vos kelių
kvadratinių metrų plote, pasitaiko kone kasmet.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio
vedėjas R. Budrys įsitikinęs, kad žmonių pasaulinės reikšmės
vietoje savavaliaus tol, kol nebus sutvarkyti priežiūros, kontrolės
ir apsaugos reikalai.
Pasipiktinimą, anot R. Budrio, kelia ne tik žvakučių Kryžių
kalne degintojai, bet ir metalinių, betoninių kryžių statytojai.
Jo teigimu, Kryžių kalnas, kurio aplankyti kiekvienais metais
atvyksta šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio, žmonių
savavaliavimo dėka rizikuoja prarasti savo unikalumą.