Aštuonis mėnesius Arčiūnų kaimo žmonės laukė žinios, kur pernai rugsėjo pirmą dieną galėjo pradingti čia visą gyvenimą praleidusi Ona B.
Jai šiemet būtų sukakę 55 metai.
Prieš kelerius metus po tėvų mirties vienkiemyje likusi viena ši neįgali moteris nenorėjo niekur kraustytis ir kitoje vietoje nebūtų pritapusi, todėl ja rūpinosi socialiniai darbuotojai, kaimynai.
Rugsėjo antrąją atvykęs seniūnijos darbuotojas Onos B. namuose nerado ir nesulaukė iki vakaro, nors ji anksčiau niekada nebuvo pradingusi.
Ilgai jos ieškojo visus aplinkinius laukus, miškus po kelis kartus išmaišę kaimynai, seniūnijos darbuotojai, policininkai, pasitelkę net kinologą su pėdsekiu šunimi.
Viskas veltui.
Sklido įvairios kalbos.
Psichinę negalią turinti moteris galėjo ir pati kažkur nuklysti, nors jas labai gerai pažinojo - kasdien su dviem arba trim savo šunimis toli nueidavo ir visada grįždavo.
Tokios kelionės buvo didžiausia jos pramoga.
Bet tą dieną, kai Ona B. dingo, kažkodėl šunys buvo likę kieme, o kambaryje degė šviesa.
Kilo ir įtarimų, kad kažkas prieš šią labai patiklią moterį galėjo pakelti ranką.
Tik balandžio pabaigoje ryte giliai į artimiausią mišką, kurį polaidžio vandenys paverčia pelke, nuklydęs gyventojas aptiko kraupų radinį - žmogaus kaulus ir drabužių bei avalynės liekanas, iš kurių ir pavyko nustatyti, jog tai pradingėlė Ona B.
Rugsėjį jos paieškų metu žmonės žvalgėsi ir po šį mišką, bet iki tos tolimos vietos nebuvo priėję.
Policijos pareigūnai su teismo medicinos ekspertų pagalba bandys išsiaiškinti, kokia buvo Onos B. mirties priežastis - smurtinė ar nelaimingas atsitikimas.
