Aštuonis mėnesius Arčiūnų kaimo žmonės laukė žinios, kur pernai
rugsėjo pirmą dieną galėjo pradingti čia visą gyvenimą praleidusi Ona B.
Jai šiemet būtų sukakę 55 metai.
Prieš kelerius metus po tėvų mirties vienkiemyje likusi viena ši
neįgali moteris nenorėjo niekur kraustytis ir kitoje vietoje nebūtų
pritapusi, todėl ja rūpinosi socialiniai darbuotojai, kaimynai.
Rugsėjo antrąją atvykęs seniūnijos darbuotojas Onos B. namuose nerado
ir nesulaukė iki vakaro, nors ji anksčiau niekada nebuvo pradingusi.
Ilgai jos ieškojo visus aplinkinius laukus, miškus po kelis kartus
išmaišę kaimynai, seniūnijos darbuotojai, policininkai, pasitelkę net
kinologą su pėdsekiu šunimi.
Viskas veltui.
Sklido įvairios kalbos.
Psichinę negalią turinti moteris galėjo ir pati kažkur nuklysti, nors
jas labai gerai pažinojo - kasdien su dviem arba trim savo šunimis
toli nueidavo ir visada grįždavo.
Tokios kelionės buvo didžiausia jos pramoga.
Bet tą dieną, kai Ona B. dingo, kažkodėl šunys buvo likę kieme, o
kambaryje degė šviesa.
Kilo ir įtarimų, kad kažkas prieš šią labai patiklią moterį galėjo
pakelti ranką.
Tik balandžio pabaigoje ryte giliai į artimiausią mišką, kurį
polaidžio vandenys paverčia pelke, nuklydęs gyventojas aptiko kraupų
radinį - žmogaus kaulus ir drabužių bei avalynės liekanas, iš kurių
ir pavyko nustatyti, jog tai pradingėlė Ona B.
Rugsėjį jos paieškų metu žmonės žvalgėsi ir po šį mišką, bet
iki tos tolimos vietos nebuvo priėję.
Policijos pareigūnai su teismo medicinos ekspertų pagalba bandys
išsiaiškinti, kokia buvo Onos B. mirties priežastis - smurtinė ar
nelaimingas atsitikimas.