„Tarp susirgusių vaikų nėra jokio tiesioginio ryšio“, – kalbėjo Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis.
Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas tvirtino dirbantis nuo 1986 metų ir neprisimenantis atvejo, kad vienu metu būtų gydomi trys meningokokine infekcija susirgę vaikai.
Praėjus maždaug pusvalandžiui po vidurnakčio į klinikas buvo atvežta 3 metų 6 mėnesių mergaitė iš Garliavos (Kauno r.), kuri susirgo ketvirtadienį ryte. Mažametės būklė buvo labai sunki ir penktadienio rytą ji mirė.
Šioje šeimoje yra dar vienas – 9 mėnesių kūdikis, tačiau jis pavojinga liga neužsikrėtė.
Labai sunkios būklės išlieka 3 metų berniukas iš Gervėnupio (Kauno r.), jo gyvybines funkcijas palaiko medicinos aparatūra.
Berniukas smarkiai karščiavo, todėl ketvirtadienį per pietus motina kreipėsi į medikus. Po apžiūros vaikas buvo išleistas į namus, nes medikai nenustatė tikslios diagnozės. Pablogėjus būklei, jis vėl buvo atvežtas į ligoninę.
Pasak medikų, lengviausia ligą diagnozuoti, kai ant žmogaus kūno atsiranda išbėrimų, tačiau taip nutinka ne visada. Aukšta kūno temperatūra taip pat nėra neišvengiamas meningokokinės infekcijos požymis.
Lengviausiai ligą turėtų pakelti 5 metų 8 mėnesių berniukas iš Lazdijų, jo būklė yra stabili ir pavojus gyvybei negresia.
Ši liga pavojingiausia vaikams iki 3 metų, o mirtis gali ištikti per kelias valandas.
Pastaruoju metu Lietuvoje besilaikanti aukšta oro temperatūra negalėjo tapti meningokokinės infekcijos protrūkio priežastimi. Priešingai – dažniausiai sergama drėgno klimato kraštuose, o saulėje meningokokai žūsta.
Lietuvoje paplitusi B tipo meningokokinė infekcija, kuri yra pati pavojingiausia. Praėjusiais metais buvo sukurta vakcina nuo šios ligos.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas – Vekselbaumo meningokokas. Jis neatsparus išorinės aplinkos poveikiui, todėl greitai žūsta. Tai lemia, kad netaikomi reikalavimai privalomam aplinkos kenksmingumo pašalinimui – dezinfekcijai. „Atsinešti“ meningokoko ant drabužių, knygų ar kitų daiktų paviršių neįmanoma.
Jei žmogui buvo iškilusi grėsmė užsikrėsti meningokokine infekcija, savijautą būtina stebėti nuo 2 iki 10 dienų, nes tiek trunka jos inkubacinis laikas.
Infekcijos šaltiniu gali būti meningokokine infekcija užsikrėtę arba sveiki žmonės, kurių nosiaryklėje yra meningokokinės infekcijos sukėlėjų.
Ši infekcija perduodama oro-lašeliniu būdu. Sukėlėjas kartu su nosiaryklės gleivių dalelėmis išsisklaido ore ir patenka į sveiko imlaus žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, įsiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir limfa pasiekia smegenų dangalus.
Ankstyvieji ligos požymiai – staigi ūmi pradžia, temperatūra gali siekti 41 laipsnį, labai skauda galvą, ligonis vemia, tampa vangus.
Kai kuriems ligoniams pasireiškia nosiaryklės katariniai pakitimai, jautrumas šviesai ir triukšmui. Jau po 20–30 valandų nuo susirgimo pradžios tampa akivaizdu, kad pakenkta nervų sistemai – atsiranda sprando raumenų rigidiškumas, ligonis pats negali smakru pasiekti krūtinės. Ypatingas požymis – odos bėrimas nuo smulkių hemoraginių elementų, primenančių segtuko įdūrimus, iki stambių raudonų žvaigždžių formos dėmių.
Esant tokiems susirgimo požymiams, būtina kuo skubiau kreiptis gydytojų pagalbos. Meningokokinė infekcija gydoma specialiais antibiotikais.