Vakar keli šimtai varėniškių iš Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šarvojimo salės į amžinojo poilsio vietą Varėnos kapinėse palydėjo alytiškio Manto Šerpensko žiauriai nužudytą 19-metę Sandrą Naujūnaitę, rašo „Lietuvos rytas”.
Nedidelėje salėje prie balto karsto, skendinčio baltų žiedų jūroje, už velionę buvo aukojamos mišios, per kurias nenutilo raudos.
Beveik mėnuo įtempto laukimo ir nežinios, gaudant bet kokią žinią apie gegužės 16-osios vakarą staiga dingusią pabėgioti keliu Senoji Varėna–Nedzingė išėjusią merginą, antradienio rytą virto didžiuliu visuotiniu skausmu ir gedulu.
Varėną akimirksniu apskriejo baisi žinia, kad naktį pareigūnai miške netoli Senųjų Trakų rado užkastą išniekintos varėniškės kūną.
Tą vietą parodė vakare Alytuje sulaikytas dvidešimtmetis M. Šerpenskas. Jis prisipažino išniekinęs ir nužudęs kelyje sutiktą nepažįstamą merginą.
Užuojautos neįveikė skausmo
Dingus dukteriai jos tėvą trečią dieną ištiko insultas.
Sunkiai paeinantis ir pastovintis vyras vakar į šermenis atvyko iš sanatorijos.
Bet ir nuoširdžiausia užuojauta buvo bejėgė bent truputį numalšinti tėvų ir brolių skausmą stovint prie žudiko žiauriai išniekintos jų dukters ir sesers karsto.
Alytiškį užaugino patėvis
Bendras skausmas sujungė Varėną ir Alytų. Žmonės keikė žudiką, ragina jį nušauti prie tos duobės, kurioje jis užkasė savo auką, arba grąžinti mirties bausmę tokiems nusikaltėliams.
Nors trims mėnesiams suimtas alytiškis M. Šerpenskas ir prisipažino nužudęs S. Naujūnaitę, jo pažįstami negali tuo patikėti ir bando suvokti, kodėl taip įvyko.
Užjausdami žuvusios Sandros artimuosius, žmonės vakar gailėjosi ir žudiku tapusio alytiškio motinos ir patėvio.
Su pirmu vyru moteris išsiskyrė, kai Mantui buvo penkeri, o po trejų metų ištekėjo už kito vyro.
Su patėviu Mantas visą laiką gerai sutarė. Jo tikrasis tėvas 2005 metų vasarą pasitraukė iš gyvenimo savo valia – pasikorė.
Šeimos dėmesio netrūko
„Motina ir patėvis visada labai rūpinosi Mantu, gražiai sugyveno. Mama už rankos sūnų vedžiojosi dar ir paauglį. Gal per didelė globa pakenkė, kai staiga jis tapo savarankiškas?
Neseniai nusipirkę butą kitame name, jie senąjį dviejų kambarių buvusiame bendrabutyje paliko Mantui. Netrukus patėvis dovanojo ir savo raudoną „Volkswagen Golf II”, kai pats nusipirko naują.
Motina džiaugėsi, kad sūnui nereikia kompanijų, jis negeria ir nerūko. Bet jau daug metų jis nuo kompiuterio nesitraukė ir naktį”, – pasakojo kaimynai.
Geriausias grupės moksleivis
Kitą savaitę M. Šerpenskas su kitais profesinio rengimo centro moksleiviais turėjo laikyti baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą.
Savo grupėje jis mokėsi geriausiai. Pažymių vidurkis – 9,5 balo.
Sukrėsti bendramoksliai ir mokytojai iki šiol negali patikėti, kad toks ramus, tylus vaikinas galėjo tapti žiauriu žmogžudžiu.
„Nebent dėl ko nors staiga jam pasimaišė protas, kad pabudo tokie gyvuliški instinktai.
Labai gaila ir jo rūpestingos motinos. Bet tokio žvėriško poelgio niekaip negalima pateisinti ir atleisti”, – sakė profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas Juozas Karkauskas.
Draugus pakeitė kompiuteris
Tylus vienišius, kurio galvoje – tik kompiuteris.
Taip M. Šerpenską prisiminė Panemunės pagrindinės mokyklos, kurioje jis prieš trejus metus baigė dešimt klasių, direktorius Zenius Kunigonis ir auklėtoja Rima Pikūnienė.
Tačiau nuo šeštos iki dešimtos klasės Mantą rusų kalbos mokiusi R. Pikūnienė pastebėjo, kad tas vienišas, ramus, tylus, rūškano veido vaikas kartais sugebėdavo išspausti tik dirbtinę šypseną ir piktai atšaudavo, jei nepatikdavo koks nors mokytojo ar klasės draugo žodis, pastaba.
„Nepavyko su juo pasikalbėti atvirai. Jaučiau, kad jis kažkoks nelaimingas, maištingas, o viduje kažkas tikrai verda.
Bet ir su mama jis neatviravo, nors visada buvo labai paklusnus, rūpestingas jai.
Iš klasės renginių stengėsi dingti vos tik jiems pasibaigus. Ir visada išeidavo vienas. Ši klasė buvo labai aktyvi, draugiška, bet draugams nepavyko jo įtraukti”, – kalbėjo buvusi jo klasės auklėtoja R. Pikūnienė.
Ramybė kelia šiurpulį
Ramus, nuosekliai dėsto nusikaltimo aplinkybes ir neparodo, kad smarkiai jaudinasi dėl šiurpaus įvykio – taip apie S. Naujūnaitės nužudymu įtariamą M. Šerpenską kalba su juo bendravę pareigūnai.
Dar keisčiau matyti taip besielgiantį jaunuolį, kuris lig šiol neturėjo jokių reikalų nei su teisėsaugos pareigūnais, nei su nusikalstamo pasaulio atstovais.
„Sulaikytasis daug dalykų pasakoja net neklausiamas, o jo ramybė kelia šiurpulį”, – dalijosi įspūdžiais net daug matę kriminalistai. Kartais vaikinas susierzina dėl užduodamų klausimų, bet tik todėl, kad atsakymai jam atrodo savaime suprantami.
Kai į M. Šerpensko namų duris pasibeldė pareigūnai, jis taip pat neatrodė pernelyg nustebintas.
Nepalieka įkyrios mintys
S. Naujūnaitės artimieji ir net jos nepažinoję varėniškiai nepaliauja kalbėti, kad M. Šerpenskas turėjo bendrininkų. Kodėl pasklido tokios kalbos?
„Šiuo metu byloje nėra jokių duomenų apie kitus įtariamuosius”, – tvirtai pareiškė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Palaima.
Kol nebuvo nustatytas įtariamasis, pareigūnų akiratyje buvo atsidūrę daug vienaip ar kitaip su nusikaltimu susijusių žmonių, tačiau į juos nebuvo žvelgiama kaip į potencialius įtariamuosius.
Neigti versijos, kad M.Šerpenskas anksčiau buvo pažįstamas su nužudyta mergina, tyrėjai neskuba. Tai paaiškės tik ištyrus jųdviejų mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterius.
Pats alytiškis aiškina S.Naujūnaitę matęs pirmą kartą. Tiesiog važiuodamas išvydo simpatišką merginą ir sumanė susipažinti.
„Kol kas visos kalbos apie ankstesnę jų pažintį – tik faktais nepagrįsta kūryba”, – tikina pareigūnai.
Ieškojo raudonos mašinos
M. Šerpenskas tvirtino raudonos spalvos automobiliu „Volkswagen Golf II” važiavęs pasivažinėti ir pasiklausyti muzikos prie netoliese esančio Glėbo ežero.
Jis pravažiavo didelę sankryžą šalia Senosios Varėnos, ties kuria įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Ji užfiksavo automobilį, tačiau valstybinis numeris vaizdo medžiagoje neįskaitomas.
M. Šerpenskas netgi nebandė slapstytis, nes iš anksto neplanavo išpuolio.
„Volkswagen Golf” vairuotojas užkalbino merginą, tačiau ji kažką atsakė net nesustojusi ir neskubėdama nubėgo tolyn.
Jaunuolį iškart apėmė nesuvokiamas pykčio priepuolis, todėl jis pačiupo S. Naujūnaitę, kelis kartus smogė kumščiu ir nusitempė į automobilį.
Raudoną automobilį ir jame sėdinčius jaunuolius matė liudininkas. Jam pasirodė, kad vaikinas draugiškai bendravo su mergina ir švelniai ją apkabinęs prisispaudė prie krūtinės, tačiau tai buvo tik užpuoliko gudrybė, kuri šiek tiek suklaidino kriminalistus.
Iš tikrųjų tuo metu S. Naujūnaitė jau galėjo būti negyva ar sunkiai sužalota.
Žudikas turbūt suprato, kad yra stebimas, ir pamėgino suvaidinti įsimylėjėlį.
Automobilis tapo reikšminga detale tiriant nusikaltimo aplinkybes, tačiau prireikė milžiniškų pastangų ieškant jo vairuotojo.
Paiešką apsunkino tai, kad „Volkswagen Golf” registruotas ne M. Šerpensko vardu.
Prie kūno grįžo antrąkart
Išniekinęs merginą užpuolikas po kiek laiko suprato, kad ji jau negyva, todėl kūną paguldė ant galinės mašinos sėdynės.
Kelias valandas važinėdamas po Varėnos, Alytaus ir Trakų rajonus jis įveikė apie porą šimtų kilometrų, kol atsidūrė atokioje vietovėje netoli Senųjų Trakų.
Toks įtariamojo elgesys stebina. Nors kūnas buvo užmestas skudurais, vėlyvą metą automobilį sustabdę patruliai tikrai būtų pasidomėję keistu kroviniu.
Alytiškis tvirtino iš anksto neplanavęs, kur važiuoti. Svarbiausia – kuo toliau nuo įvykio vietos. Miške kūną užpylė žemėmis ir užvertė šakomis, o paryčiais grįžęs į Alytų sunaikino S.Naujūnaitės telefoną.
Tuomet M.Šerpenskas suvokė prastai paslėpęs kūną, todėl grįžo prie jo, iškasė duobę ir užvertė žemėmis.
