Sekmadienį moteris mirė. Po mėnesio jai būtų sukakę 22 metai. Mamai mirus, našlaičiais liko du mažyliai – vos vienerių metų dukrelė ir tik prieš daugiau kaip savaitę gimęs sūnus.
G. Mankeliūnienės artimieji mano, kad sepsį galėjo lemti medikų kaltė. Pastarieji teigia iki paskutinės minutės darę viską, kad išgelbėtų jaunos moters gyvybę.
Išleista per anksti?
Kad gyvybė gęsta, jos artimieji suprato praėjusį penktadienį.
Pusė G. Mankeliūnienės smegenų tądien jau buvo mirę, kita pusė – sparčiai tino. Jau tada moters vyzdžiai nebereagavo į šviesą.
„Gydytojai nepripažįsta, kad po cezario pjūvio operacijos ji iš ligoninės buvo išleista per anksti, nepatikrinus kraujo. Per tris dienas paskutinė sepsio stadija negalėjo išsivystyti. Vadinasi, ji buvo užkrėsta jau ligoninėje“, – įsitikinusi R. Mankeliūno brolienė Agata Mankeliūnienė.
Trakų rajone gyvenusi G. Mankeliūnienė norėjo gimdyti Trakuose, tačiau moterį apžiūrėję vietos ligoninės medikai išsiuntė ją gimdyti į Vilnių, kadangi buvo būtina cezario pjūvio operacija.
Šios operacijos reikėjo, nes nustatyta vaisiaus sėdmenų pirmeiga. Be to, kūdikis, kurį nešiojo smulki moteris, buvo labai didelis – svėrė daugiau kaip 4 kilogramus. Kai vaikas toks stambus, atlikti išorinio vaisiaus apgręžimo nebuvo įmanoma, tad vienintelė galima išeitis buvo operacija.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre cezario pjūvio operacija moteriai buvo atlikta birželio 5-ąją. Po trijų dienų mama su kūdikiu buvo išleista namo.
„Grįžusi namo Gitana užsiminė, kad nuo jos sklinda nemalonus kvapas. Vadinasi, jau tada jos žaizda gimdoje pūliavo“, – spėjo A. Mankeliūnienė.
Jau tą pačią dieną, kai buvo išleista namo, moters temperatūra pakilo iki daugiau kaip 39 laipsnių. Medikai buvo įspėję, kad keletą dienų po operacijos temperatūra gali būti aukštesnė, todėl artimieji galvojo, kad viskas taip ir turi būti.
„Sekmadienį jai prasidėjo haliucinacijos. Manėme, kad taip atsitiko dėl temperatūros. Pirmadienį iškvietėme greitąją pagalbą, nes Gitana pasidarė visiškai vangi, į nieką nereagavo“, – prisiminė mirusiosios artimieji.
Paskutinė sepsio stadija
Moteris buvo nuvežta į Trakų ligoninę. Iš ten ištikta sepsinio šoko buvo išsiųsta į Santariškių klinikas, kur gimdė.
„Iš pradžių mums sakė, kad nieko baisaus neatsitiko, tik supūliavo žaizda. Tačiau vakare paaiškėjo, kad tai – paskutinė sepsio stadija. Abejojame, ar taip pablogėti galėjo per dvi dienas. Todėl manome, kad sepsiu ji buvo užkrėsta per cezario pjūvio operaciją ir išleista į namus gerai nepatikrinta“, – kalbėjo A. Mankeliūnienė.
Pašnekovės teigimu, medikai iš pradžių lyg ir pripažino savo kaltę, bet vėliau ėmė neigti, sakydami, kad ji buvo paleista pasveikusi, aiškino, kad galbūt moteris kur nors pati įsipjovė ir dėl to prasidėjo sepsis.
„Bet kažkodėl pūliavo gimda. Gitanai buvo padarytos kelios operacijos, per jas pašalinta gimda, pilvo sienelės“, – prisiminė pašnekovė.
Nusiteikę kreiptis į teismą
G. Mankeliūnienės giminaičiai tiki – viso to nebūtų atsitikę, jeigu moteris iš ligoninės būtų išleista tinkamai patikrinta.
„Gydytojai Santariškėse sakė, kad po operacijos buvo padaryti visi kraujo tyrimai, nors išraše, kuris duodamas iš ligoninės išleidžiamam žmogui, to nematyti. Parašyta, kad jai birželio 4 dieną buvo padaryti kraujo tyrimai, birželio 5 d. – atlikta operacija, po to skirtas antibiotikų kursas. Nieko apie kraujo tyrimus ten neparašyta“, – komentavo A. Mankeliūnienė.
Dėl G. Mankeliūnienės mirties jos artimieji ketina kreiptis į teismą.
Per trumpas laikas tarp nėštumų
Tuo tarpu medikai mano kad operacija buvo atlikta tikrai gerai ir ne dėl jos moteris mirė.
„Pas mus moteris buvo paguldyta iš vakaro, o operuojama kitą dieną. Prieš operaciją, kaip ir kiekvienai gimdyvei, jai buvo atlikti tyrimai. Visų tyrimų rezultatai buvo normalūs. Tai buvo paprasta cezario pjūvio operacija“, - prisiminė Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro direktorė profesorė Gražina Drąsutienė.
Sepsį, anot profesorės, galėjo lemti kelios priežastys. Moteris pirmą vaiką pagimdė labai jauna. Kai pastojo antrąkart, nuo pirmojo gimdymo buvo praėję vos keli mėnesiai.
„Minimalus laikas tarp nėštumų turėtų būti bent jau pusantrų metų. Geriausia, kai nėštumus skiria 2–2,5 metų, kad moters organizmo funkcijos spėtų atsistatyti ir ji būtų pasiruošusi kitam nėštumui ir gimdymui“, – aiškino G. Drąsutienė.
Medikai spėjo, kad dėl per trumpo laiko tarp nėštumų organizmo imuninė sistema galėjo būti labiau nusilpusi, todėl paprasčiausia infekcija ir galėjo pasibaigti mirtį nešančiu sepsiu.
Operacija sustiprino riziką
Medikų teigimu, kiekvieno mūsų organizme glūdi infekcijos sukėlėjų.
Normaliomis sąlygomis organizme esančios bakterijos nepadaro rimtesnės žalos. Tačiau sumažėjus organizmo atsparumui, pavyzdžiui, per operaciją, nėštumą, gimdymą, jų veikla gali sustiprėti. Į žaizdą iš tolimesnių infekcijos židinių gali patekti mikrobų ir, priklausomai nuo ligos sunkumo, galima susirgti sepsiu.
G. Mankeliūnienės imunitetas, medikų teigimu, galėjo būti nusilpęs dėl dviejų per vienerius metus vienas po kito buvusių nėštumų, dėl to susiformavo palanki terpė infekcijai.
Be to, gimdymas baigėsi cezario pjūvio operacija, o tai dar labiau komplikavo situaciją.
Vilčių išgyventi buvo mažai
Medikai įtarė, kad sepsinį šoką galėjo sukelti bakterijos, atsparios daugumai antibiotikų. Bet tai nepasitvirtino.
„Infekciją sukėlė jos namų aplinkos bakterijos, jautrios tokiam įprastam antibiotikui, kaip penicilinas. Ji turėjo visiškai banalią infekciją, tačiau dėl nėštumo lemtos imunodeficito būklės toksinai sukėlė sepsinį toksinį šoką“, – pasakojo VUL Santariškių klinikų III reanimacijos skyriaus vedėjas docentas Mindaugas Šerpytis.
Ligonę gydę medikai teigė visomis išgalėmis stengęsi išgelbėti G. Mankeliūnienės gyvybę, neskubėję išjungti jos gyvybę palaikiusios aparatūros, tačiau padėti nepavyko.
„Sepsis yra ypatingai klastinga žaibiška infekcija. Ji gali išsivystyti per 12-14 valandų ir dažniausiai, kai žmonės kreipiasi į medikus, ji būna jau labai toli pažengusi. Sepsinio toksinio šoko būklėje esančiam žmogui pažeidžiamos visos organų sistemos. Visame pasaulyje mirštamumas nuo sepsio siekia 80 proc., tad vilčių moteriai išgyventi buvo tikrai labai mažai“, – apgailestavo M. Šerpytis, kurio vadovaujamame reanimacijos skyriuje buvo gydoma G. Mankeliūnienė.
Stengdamiesi išgelbėti moters gyvybę medikai pašalino moters gimdą ir drenavo pilvo sieną, kur infekcija pasireiškė pirmiausia.
„Infekcija pirmiausia pasireiškė jautriausiose vietose – ten, kur buvo atlikti chirurginiai veiksniai, šiuo atveju, gimdoje, pilvo senoje“, – kodėl taip pat buvo būtina šaltini gimdą, aiškino VUL Santariškių klinikose dirbantis docentas Jonas Ališauskas.
Kraujo tirti neprivalėjo
G. Mankeliūnienės artimieji mano, kad moterį medikai būtų galėję išgelbėti, jei prieš išleisdami iš ligoninės būtų tinkamai ją apžiūrėję, ištyrę kraują.
Tačiau gydytojai sakė, kad tirti namo po gimdymo išleidžiamos moters kraują nėra privaloma.
„Jeigu nėščioji yra sveika, gimdymas normalus, kraujo papildomai tirti tikrai nėra privaloma. Šiuo atveju cezario pjūvio operacija buvo daryta dėl vaisiaus sėdmenų pirmeigos, o ne dėl moters sveikatos būklės. Be to, mes žinome, kad pati moteris veržėsi grįžti namo jau antrą parąpo operacijos. Ji net buvo susikrovusi daiktus. Tačiau mes jos neišleidome. Kitą dieną papildomų skundų ji neišsakė, o ir kūno temperatūra buvo normali“, – kalbėjo profesorė G. Drąsutienė.
Medikai spėjo, kad netgi jei paleidžiant iš ligoninės moters kraujo mėginys būtų buvęs paimtas, greičiausiai rezultatai būtų buvę geri ir medikai nebūtų radę nieko, kas būtų sukėlę nerimą.
Ne pirma, kuri mirė nuo sepsio
G. Mankeliūnienė – ne vienintelė gimdyvė Lietuvoje, kurią pražudė sepsis. Prieš penkerius metus Antakalnio ligoninėje buvo lygiai toks pat ligos atvejis. Tada kūdikio besilaukianti moteris nuo savo vaikų užsikrėtė infekcija, pradėjo karščiuoti ir, kai buvo atvežta į Antakalnio ligoninę, po keliolikos valandų mirė.
Mirties priežastis buvo tos pačios rūšies sepsis.
Mirštamumas nuo sepsio, nepaisant technologijų, didėja žaibiškai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose mirštamumas nuo po operacijų atsiradusio sepsio per dešimtmetį padidėjo tris kartus.
„Ilgalaikis ir ne visada saikingas antibiotikų vartojimas baigėsi tuo, kad mikrobai tapo atsparūs antibiotikams. Dėl to visame pasaulyje susidoroti su infekcija sekasi vis sunkiau“, – pasakojo J. Ališauskas.
Priežastys paaiškės vėliau
Tikslesnes G. Mankeliūnienės mirties priežastis parodys skrodimas.
Santariškių klinikų medikai mano, kad patologoanatominis mirusiosios kūno tyrimas turėtų būti atliekamas Valstybiniame patalogijos centre, veikiančiame Santariškių medicinos miestelyje. Nes būtent čia visada ir yra atliekami patologinės anatomijos autopsijos tyrimai, jei pacientas miršta po chirurhinės operacijos.
„Čia galima atlikti pačius išsamiausius, detaliausius ir bakteriologinius, ir histocheminius tyrimus. Jeigu iškyla kokių neaiškumų jie komunikuoja su viso pasaulio histologais. Jei giminės norėtų, jų pageidavimu tikrai galėtų dalyvauti ir teismo medikai, tik tai turėtų būti teisingai juridiškai įforminta “, – sakė G. Drąsutienė.
Tačiau mirusiosios artimieji norėtų, kad kūnas būtų tiriamas Teismo medicinos institute.
Tikslesnės mirties priežastys paaiškės tik po kelių mėnesių.
