Senuosiuose Trakuose – ašaros ir neviltis. Čia šiandien laidojama Gitana Mankeliūnienė. Po kelių savaičių ji būtų šventusi 22-ąjį gimtadienį.
Birželio 5-ąją sūnaus Kevino susilaukusi moteris mirė praėjusį sekmadienį dėl žaibiško sepsio – kraujo užkrėtimo.
Po šitos tragedijos negalinčius atsigauti Gitanos artimuosius vis dar kankina klausimai – kaip į gimdyvės organizmą galėjo įsibrauti infekcija ir kas dėl to kaltas.
Vietoj sveikinimų gimus antram vaikui Raimondui Mankeliūnui tenka išklausyti užuojautas. Jo sūnui Kevinui – trečia savaitė, o duktė Damjana – vienų metų.
Užaugę vaikai neprisimins motinos, kurios neteko būdami pernelyg maži, kad būtų įsidėmėję jos veidą.
Gitanos portretas apjuostas juodu kaspinu, o iš nuotraukos žvelgiančios akys tarsi sako, kad ateitis – viltinga.
Siekė nepriklausomo tyrimo
Gitanos mirties liudijime nurodoma, kad ji mirė dėl ūmaus
priežastis yra ūmus širdies sutrikimas, nors pagrindinė priežastis dar nepatvirtinta.
Dėl šios nelaimės sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo iniciatyva sudarė specialią komisiją. Dar viena komisija, sudaryta iš Santariškių gydytojų, tiria Gitanos mirties priežastis ir aplinkybes.
Yra žinoma tiktai tiek, kad pacientei buvo nustatytas žaibinis sepsis, sepsio toksinį šoką liudija įrašai jos ligos istorijoje.
Gitanos artimieji siekė nepriklausomo tyrimo, kuriame dalyvautų ne tik Valstybinis patologijos centras, priklausantis Santariškių klinikoms, bet ir teismo medicinos ekspertai, įsikūrę Mykolo Romerio universitete.
Galutinių išvadų tikimasi sulaukti po kelių mėnesių.
Įspėjo apie galimą karščiavimą
Po atlikto cezario pjūvio Gitana buvo kantri – ją iš anksto įspėjo, kad jei per tris paras temperatūra nenukris, reikės kreiptis į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojus.
Šis centras atvėrė duris vos prieš kelis mėnesius – įrengtas naujame korpuse, dar kvepiančiame dažais.
Tačiau šiuolaikiškai įrengtos naujos operacinės, palatos ir jauki aplinka neapsaugojo nuo nelaimės, kuri dar XX amžiaus pradžioje pasiglemždavo jaunų moterų gyvybę.
Žaibiniam sepsiui išsivystyti neprireikė nė trijų parų, jau po dviejų dienų greitosios medicinos pagalbos medikai Gitaną skubiai išvežė iš namų į Trakų ligoninę, kur buvo nustatyta paskutinė sepsio stadija.
Klausimai – be atsakymų
„Siaubingiausiame sapne to nesusapnuosi – išvažiavo sveika, laiminga, o parsivežėme karste. Kaip dabar galima pasitikėti medikais?” – šluostėsi ašaras Gitanos anyta Liucija Mankeliūnienė.
Gitana nėštumo metu nebuvo priaugusi daug svorio, neturėjo apetito. Jei gydytojai būtų atidžiau stebėję Gitaną po gimdymo, gal būtų pavykę išvengti nelaimės.
„Kaip medikai nesugebėjo įvertinti jos būklės? Mes pernelyg pasitikėjome Santariškių klinikų gydytojais”, – apgailestavo marčios netekusi trakiškė.
Cezario pjūvis – būtinas
L. Mankeliūnienė atsimena vos ne valandos tikslumu, kaip keitėsi jos marčios sveikatos būklė. Dabar viskas atrodo taip, lyg būtų kas nors diktavęs iš anksto parašytą žiaurų scenarijų.
„Vis prisimenu Gitanos žvilgsnį – jai buvo bloga, ji daug kentėjo, bet stengėsi būti kantri, nes tikėjo kiekvienu gydytojo žodžiu”, – pasakojo L. Mankeliūnienė.
Jos marti nesiskundė sveikata. Pernai birželio 10-ąją susilaukusi dukters Damjanos Senuosiuose Trakuose gyvenusi moteris greitai vėl pastojo. O žinią, jog šįmet gims sūnus, ji sutiko džiaugsmingai, nes buvo atsidavusi šeimai.
Duktė Damjana gimė natūraliu būdu, todėl jauna moteris tikėjosi, kad ir antras nėštumas nesukels bėdų.
Ji reguliariai lankėsi pas gydytoją. Maždaug septintą nėštumo mėnesį Gitanai buvo nustatyta mažakraujystė, gydytoja jai paaiškino, kad reikės vartoti vaistus ne tik laukiantis kūdikio, bet ir po gimdymo.
Artėjant gimdymui gydytoja užsiminė, kad gali prireikti cezario pjūvio, nes buvo nustatyta vaisiaus sėdmenų pirmeiga.
Likus 2 savaitėms iki gimdymo Trakų gydytojai siuntė Gitaną į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centrą, vildamiesi, kad pavyks pakoreguoti vaisiaus padėtį.
Smulkaus kūno sudėjimo moteris nebuvo priaugusi daug svorio, tačiau jos įsčiose bręstantis vaisius buvo didelis.
Po šio vizito vaisiaus padėtis pagerėjo, bet atėjus metui gimdyti vaisiaus padėtis buvo pernelyg rizikinga, todėl Gitana buvo paguldyta į Trakų ligoninę. Tai buvo birželio 4-ąją.
Trakų medikai nedrįso rizikuoti
Gydytojai Gitanos jau neišleido į namus. Trakų ligoninėje ji buvo ruošiama cezario pjūvio operacijai, todėl buvo atlikti tyrimai, į veną įstatytas kateteris.
„Mama, ar Gitana tau neparašė, kad ją veža į Santariškes?” – toks sūnaus klausimas Liucijai atrodė keistas, nes nebuvo aiški priežastis, kas nutiko Gitanai.
Atsidūrus Santariškių klinikose, Gitanai buvo pakartoti visi tyrimai, jų rezultatai buvo geri, nėščioji buvo ruošiama cezario pjūvio operacijai, kuri buvo atlikta birželio 5-ąją.
Tą dieną L. Mankeliūnienė surinko telefono numerį ir išgirdo marčios balsą: „Sveikinu, jūs turite anūką.”
Berniukas svėrė 4,3 kilogramo.
Buvo kantri skausmui
Pilvo skausmai gimdyvę užklupo praėjus parai po cezario pjūvio. Ji jautėsi prastai, neturėjo jėgų paimti ant rankų kūdikio.
Birželio 7-ąją Gitana skambindama telefonu prisipažino, kad ir toliau maudžia pilvą. Buvo penktadienis, gimdyvės artimieji vylėsi, kad medikai ją išleis iš ligoninės tik po savaitgalio.
Vėliau buvo patikslinta, jog šeštadienį Gitana su kūdikiu grįš į namus.
Lemtingas šeštadienis prasidėjo nerimu. Anksti rytą į Santariškių klinikas atvykusi L. Mankeliūnienė buvo įspėta, jog reikės laukti marčios ir anūko iki 13 valandos, o gal iki 14 valandos.
Buvo savaitgalis, dirbo budintis gydytojas. Jokių papildomų tyrimų jis Gitanai neskyrė.
Apie tai, kad gali prasidėti karščiavimas, jauną moterį jau buvo įspėję Santariškių medikai. Gitanai temperatūra buvo pakilusi dar esant šioje ligoninėje.
Tąsyk gydytojai Gitanai skyrė žvakučių nuo karščiavimo, todėl ji buvo rami, kad greitai viskas praeis.
Niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad Gitana sunkiai vaikšto ir jai trūksta oro.
„Man pačiai triskart buvo atliktas cezario pjūvis, todėl nieko blogo negalvojau, atrodė normalu, kad Gitanai šiek tiek skauda pilvą, aš juk nesu medikė”, – prisipažino L. Mankeliūnienė.
Važiuojant automobiliu iš Santariškių į Senuosius Trakus, moteris prašė atsargiau vairuoti, nes nuo menkiausio kelio nelygumo jautė maudimą.
Įsikūrė pirmame aukšte
Palydėjęs Gitaną į antrame aukšte įrengtą kambarį jos vyras Raimondas vėliau prašė savo motinos, ar negalėtų persikelti su žmona į svetainę, kuri buvo pirmame aukšte. Greta buvo tualetas, todėl Gitanai nereikėtų vargti lipant laiptais.
„Gerai, kraustykitės į pirmą aukštą, čia patogu pastatyti vaikišką vežimėlį, kuriame miegos kūdikis”, – pritarė moteris.
O po valandos Gitana savo vyrui atsiuntė pagalbos šauksmą – SMS žinutę: „Ateik greičiau, nes temperatūra pakilo iki 39,3 laipsnio.”
„Gal kviesti gydytoją? Ką daryti?” – nerimavo ir vyras, ir anyta. Bet Gitana bandė juos raminti.
Gimtadienis buvo liūdnas
Karščiavimas tęsėsi ir kitą parą. Sekmadienio, birželio 9-osios, rytą gimdyvės temperatūra siekė 37,4 laipsnio. Gitana dar turėjo jėgų maitinti krūtimi kūdikį, bet didžiąją dalį dienos praleido gulėdama lovoje.
37,6 – tiek laipsnių rodė termometras sekmadienio vakare.
Pirmadienį, birželio 10-ąją, Gitanos dukteriai Damjanai sukako vieni metai.
Motina dar spėjo tuo pasidžiaugti, nors ilgai lauktas mergaitės gimtadienis nebuvo linksmas.
Įtarimą kėlė mieguistumas
Vėliau į namus užsuko Senųjų Trakų bendruomenės slaugytoja Regina Steponavičienė. Medikę pakvietė telefonu paskambinusi anyta, ragindama susipažinti su nauju šeimos nariu – anūku.
Žinia apie dar vieną gimusį kūdikį Senuosiuose Trakuose negalėjo nepradžiuginti medikės.
Įėjusi į kambarį R. Steponavičienė pastebėjo, kad naujagimis ramiai miega, o jo motinos miegas kėlė įtarimų. Tai nebuvo pogulio miegas, kai žmogus atsibunda nuo menkiausio triukšmo, nes miega negiliai.
Gimdyvės veidas buvo pageltęs. Miegodama jauna moteris buvo įsitempusi. Slaugytojai pasirodė, kad tai nenatūrali poza miegant, nes šiaip žmogus būna atsipalaidavęs, miega susirietęs ant šono. Slaugytojos nuojauta pakuždėjo, kad kažkas negerai, todėl ji ėmė žadinti Gitaną.
Įtarė rimtą pavojų
R. Steponavičienė gimdyvės paklausė: „Koks tavo vardas?” Medikė norėjo, kad Gitana daugiau papasakotų apie save.
Vangi, mieguista, nešneki, silpna – tokį įspūdį paliko iš miegų pakirdusi gimdyvė. Jos elgsena buvo kaip sunkios ligonės.
„Nutariau, kad reikia kviesti greitosios pagalbos medikus, nes atliktas cezario pjūvis, o moteris toliau karščiuoja. Supratau, kad gali būti rimta”, – prisiminė paskutinį susitikimą su Gitana bendruomenės slaugytoja.
Vėl grąžino į Santariškes
Atvykę greitosios pagalbos medikai Gitaną nuvežė į Trakų ligoninę, artimieji buvo raminami, kad tik supūliavo žaizda.
Situacija buvo kur kas rimtesnė. Ištikta sepsinio šoko jauna moteris buvo perkelta į Santariškes.
Į reanimaciją paguldytos moters būklė vis prastėjo, nes prasidėjo gangrena. Jai buvo atlikta ne viena operacija, pašalinta gimda, vėliau ištiko koma.
O penktadienį medikai pripažino, kad padarė viską, o smegenys – jau žuvusios.
Lauks ekspertų išvadų
Po gimdymo išleisdami Gitaną namo gydytojai neskyrė jokių medikamentų, buvo vienintelis jų patarimas: „Neišsigąsk, jeigu pakils temperatūra, tai nieko baisaus.”
O vėliau paaiškėjo, kad infekcijos pradžia buvo pražiopsota. Išsivystęs sepsis buvo galingesnis.
L. Mankeliūnienė įsitikinusi, kad buvo galima išvengti tragedijos, jei prieš išleisdami Gitaną į namus gydytojai būtų atlikę papildomus tyrimus.
Namuose niekas nesusirgo
„Ar galėjo infekcija užsikrėsti Gitana, grįžusi iš Santariškių klinikų į namus?” – paklausiau Gitanos artimųjų.
Tokio klausimo niekas nesvarstė. Nė vienas namiškis nebuvo peršalęs, niekuo nesiskundė, nebuvo jokio infekcijos židinio, nuo kurio būtų galėjęs pasklisti užkratas ir atimti gimdyvei gyvybę.
Yra žinoma, kad naujagimio imuninė sistema yra silpniausia, bet sūnus Kevinas, kuriam vos kelios savaitės, yra sveikas, duktė taip pat sveika.
Jei Gitanos organizme būtų tūnojusi infekcija, būtų buvę daug įvairių pasekmių, pavyzdžiui, įtariama nėštumo patologija, vaisiaus pažeidimai, o sūnus išvydo pasaulį sveikas.
„Dieną naktį neduoda ramybės klausimai, dėl ko, nuo ko. Juk norisi žinoti, kas pražudė Gitaną”,– kalbėjo marčios netekusi L. Mankeliūnienė.
„Ar planuojate kreiptis į Valstybinį medicinos auditą? Ar manote, kad gali prireikti teisininko paslaugų?” – pasiteiravau moteris. O ji atsakė, kad svarbu žinoti teismo medicinos ekspertų išvadas ir ramiai palaidoti Gitaną, tik tada nurims širdis.
Mirtiną ligą sukėlė namų bakterijos?
Medikai įtarė, kad sepsinį šoką jaunai moteriai galėjo sukelti bakterijos, atsparios daugumai antibiotikų. Bet tai nepasitvirtino.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų I reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus anesteziologas-reanimatologas dr. Mindaugas Šerpytis teigė, kad infekciją sukėlė moters namų aplinkos bakterijos, jautrios tokiam įprastam antibiotikui kaip penicilinas: „Ji turėjo visiškai banalią infekciją, tačiau dėl nėštumo lemtos imunodeficito būklės toksinai sukėlė sepsinį toksinį šoką. Sepsis – klastinga žaibiška infekcija. Ji gali išsivystyti per 12–14 valandų. Ištiktam sepsinio toksinio šoko žmogui pažeidžiamos visos organų sistemos. Visame pasaulyje mirštamumas nuo sepsio siekia 80 proc.”
Skyriuje neaptiko streptokoko
Sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio iniciatyva yra sudaryta komisija, tirianti jaunos moters mirties priežastis.
Preliminariais duomenimis, gimdyvės žaibinės eigos sunkaus sepsio sukėlėjas yra A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Atlikus mikrobiologinius tyrimus Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akušerijos skyriuje, kur gimdė Gitana, tokio sukėlėjo nebuvo aptikta.
„Nustatytas sepsio sukėlėjas yra dažnai randamas sveikų žmonių gleivinėse ir ant odos, tačiau jiems ligos nesukelia. O nusilpus imunitetui visko gali būti”, – aiškino komisijos vadovė A. Armonavičienė.
