„Airijos pareigūnai sako – laukite. Ir viskas. Mūsų duktė Kristina ten išvaikščiojo visais galimais keliais, visur skambino, bet nieko nesužinojo.
Namo, kuriame Jolanta gyveno su dukra Enrika, durys užantspauduotos. Į jį nieko neįleido. Kristina negalėjo apžiūrėti, ar visi sesers daiktai savo vietoje, ar kas nedingo.
Kaip policija gali sakyti, kad nieko nepavogta. Leido tik prie durų pastatyti gėlių krepšelį ir uždegti žvakutę”, – braukdama ašaras „Lietuvos rytui“ kalbėjo dukters ir anūkės netekusi Telšių rajono Gedrimų kaimo gyventoja Ramutė Šantienė.
Tėvas nežino, ko griebtis
„Neįsivaizduoju, kokia moteris galėjo pagimdyti tokį žvėrį, kuris nužudė mūsų dukterį ir jos vaiką. Nežinau, kaip ta Airijos policija dirba. Jau praėjo šitiek laiko, o mums vaikų neatiduoda.
Lauksiu iki penktadienio. Jei niekas nepaaiškės, skambinsiu į Airiją ir liepsiu grąžinti vaiką, – skausmą liejo dukters netekęs Rimantas Šantas. – Jeigu turėčiau milijoną, skelbčiau to maniako paiešką, kad jam padai pradėtų svilti. Bet tokių pinigų neturiu.”
Negali sulaukti kūnų
J.Lubienė ir jos duktė buvo rastos negyvos naktį į birželio 16-ąją savo dviejų aukštų name Kilorglino miestelyje. Jos mirė nuo daugybės durtinių žaizdų.
Tikėtasi, kad abiejų mirusiųjų palaikai į Gedrimų kaimą Telšių rajone bus pargabenti antradienį. Tačiau kol kas nežinia, kada tai bus padaryta.
Bendruomenės namai, kur bus šarvojami kūnai, paruošti, viskas suderinta ir aptarta.
Į Lietuvą iš užsienio šalių suvažiavo visi J. Lubienės broliai, kiti giminaičiai ir draugai. Jie jau turėtų grįžti į darbus ir nežino, ką daryti.
Visi šeši vaikai – į Airiją
„Jeigu Lietuvoje būtų kitokia ekonominė situacija, taip nebūtų atsitikę. Mano vaikai čia nerado darbo ir buvo priversti laimės ieškoti užsienyje.
Jolanta jau buvo nusprendusi grįžti namo visam laikui, jau buvo susikrovusi daiktus. Grįš visam laikui – tik karste. Neišsaugojau dukters”, – krimtosi R. Šantas.
Vienu metu Airijoje gyveno ir dirbo visi šeši Šantų vaikai – dvi dukterys ir keturi sūnūs.
Jolanta su vyru į šią šalį atvažiavo prieš septynetą metų.
Prieš pusmetį jos vyras Marius neteko darbo ir buvo priverstas išvažiuoti į Švediją. Čia jis dirbo kartu su jauniausiu Jolantos broliu. Po tragedijos jis iškart išvyko į Airiją.
Pastaruoju metu J. Lubienė dirbo Kilorglino Šv. Juozapo slaugos namuose. Vienuolės džiaugėsi darbščia, miela, jautria lietuve. Kai ji važiuodavo į namus, įdėdavo lauktuvių jos tėvams.
Paskutinį kartą į Gedrimus J. Lubienė buvo trumpam parvažiavusi pavasarį. Ji vežė savo tėvą pas gydytojus – neįgalus vyras serga diabetu.
Primins raktų pakabutis
„Kiekvieną kartą sugrįžusi namo Jolanta ateidavo į svečius, atnešdavo kokią nedidelę, bet malonią dovanėlę, – pasakojo Šantų šeimos draugė ir kaimynė Vilija Pierienė. – Bet paskutinįkart ji pas mus kažkodėl neužsuko, turbūt pritrūko laiko. Gal tai tik sutapimas, bet prieš kelias savaites susiradau Jolantos padovanotą linksmo katino formos pakabutį ir pritvirtinau jį prie savo raktų.”
J. Lubienė jau buvo nusipirkusi bilietus į Lietuvą. Liepos 13-ąją jai būtų sukakę 28-eri, o po poros dienų ji su dukterimi jau būtų apkabinusi tėvus.
Moteris jau buvo suplanavusi, kad duktė Enrika lankys mokyklą Telšiuose, kur gyvena vyro tėvai.
Kaimo žmonės aukojo pinigų
Kraupi žinia apie dvigubą žmogžudystę Airijoje pribloškė Gedrimų kaimo žmones.
„Iš pradžių tuo net nepatikėjau, maniau, gal kas suklydo ar pavardė sutapo. Su Jolantos šeima gyvename kaimynystėje, su Jolanta važinėdavome į Telšius autobusu, kai mokėmės mokykloje.
Iki šiol negaliu patikėti, kad jos nebėra. Sukrėsta visa mūsų kaimo bendruomenė”, – kalbėjo Gedrimų seniūnaitis Valdas Kačinskis.
Kaimo gyventojai ne tik išgyvena dėl žuvusiųjų.
Sužinoję, kad palaikų pargabenimas iš Airijos į Lietuvą kainuos dešimtis tūkstančių litų, žmonės nusprendė bent kiek palengvinti J. Lubienės artimųjų dalią ir paaukojo pinigų.
Neatsirado nė vieno, kuris būtų atsisakęs paremti šeimą sunkią valandą.
Iš viso surinkta 6460 litų.