Nors į nelaimės vietą išsiųstos didelės ugniagesių-gelbėtojų pajėgos, tačiau išgelbėti šventovės nepavyko - ugnis buvo pernelyg įsismarkavusi. Pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gavo 3 val. 40 min. Bažnyčios stogas ir vienas iš bokštų degė atvira liepsna.
Nors gelbėtojai pylė vandenį ir kitaip malšino liepsnas, tačiau po poros valandų sugriuvo sienos – pastatas buvo visiškai sunaikintas.
Gesindami gaisrą nukentėjo du ugniagesiai - vienas apdegė rankas, kitą ištiko šilumos smūgis.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė BNS sakė, kad bažnyčia sudegė visiškai, buvo kilęs pavojus ir aplink esantiems namams.
Policijos pareigūnai ribojo eismą į miestelį, nes stengėsi, kad ugniagesių darbas vyktų sklandžiai.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas LRT radijui sakė, kad atvykus ugniagesiams vienas iš medinių bažnyčios bokštų degė atvira liepsna.
Įvykio vietoje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis BNS sakė, kad gaisras likviduotas 8 val. 30 min.
Įvykio vietoje dirba ekspertai, kurie bandys nustatyti gaisro priežastį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Gaisrą gesino beveik 30 pareigūnų, buvo atvykę 11 ugniagesių automobilių, du keltuvai, įkurtas štabas.
„Buvo iškilusi reali grėsmė net keliems greta stovintiems gyvenamiesiems namams, tie pastatai išsaugoti. Iš bažnyčios liko tik pusantros sienos,“ - BNS sakė V.Kurkulis.
Jo manymu, ugniagesiai buvo iškviesti per vėlai, nes jie rado jau gerokai įsismarkavusią ugnį ir išplitusį gaisrą.
„Priežastys dar neaiškios. Mūsų ekspertai dirba. Kadangi pastatas didelis - versijų daug. Labai abejoju, ar turėsime jau šiandien aiškias gaisro priežastis“, - naujienų agentūrai ELTA sakė V.Kurkulis.
Jis teigė, jog PAGD neatmetė ir bažnyčios padegimo versijos.
„Mes tokios versijos neatmetėme. Dėl to ir nenoriu apie priežastis šnekėti. Yra ekspertai, išmanantys šį dalyką, jų tiesioginis darbas - bandyti išsiaiškinti tas priežastis. Ką kalba vietiniai žmonės - yra vienas dalykas, todėl tam ekspertus ir vežame, kad galėtume pagrįstai pasakyti, ar tai tikėtina versija, ar ne“, - sakė V.Kurkulis.
Sudegusi medinė Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia buvo pastatyta XIX amžiaus pabaigoje.
„Šis objektas ne kartą buvo tikrintas, buvo aiškinta, ką reikia būtinai padaryti, nežinau, ar tai sąlygojo šitą gaisrą. Mes aktyviai bendraujame su dvasininkais. Bažnyčių pas mus yra daug. Signalizacijos kainuoja nemažai, ne visos bažnyčios sugeba tai gali padaryti. Šios bažnyčios gaisras, matyt, pastūmės, susitikinėti su aukštesniąja dvasininkija, ieškoti būdų, priemonių. Matote, į metus po dvi-tris bažnyčia dega. Kai kurios priklauso Kultūros paveldui, be to, kaimas lieka be bažnyčios - dvasingumo simbolio“, - BNS sakė V.Kurkulis.
