Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo, buvusio Seimo nario mirties.
„Kazys Bobelis pasižymėjo išskirtiniu aktyvumu išeivijoje. Keletą kadencijų dirbdamas Lietuvos Seime jis pelnė Lietuvos žmonių pagarbą bei pasitikėjimą. Politikas ne tik energingai kūrė ir puoselėjo tarptautinius ryšius bei diplomatiją Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, bet ir visuomet įsiklausydavo ir išgirsdavo paprastų žmonių problemas. Kazys Bobelis mūsų atmintyje išliks kaip energingas, patriotiškas ir nuoširdus žmogus", - sakoma šalies vadovės užuojautoje.
Kazys Bobelis už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Prezidentė pareiškė užuojautą šeimai ir artimiesiems.
Valdas Adamkus teigia, kad Kazys Bobelis gyvendamas Jungtinėse Valstijose dėjo visas pastangas, kad Vašingtonas nepripažintų Lietuvos okupacijos.
Sovietų okupacijos metais JAV taip pat gyvenęs prezidentas sakė, kad K.Bobelis buvo vienas iš lietuvių išeivijos vadovų ir aktyviai užsiėmė visuomenine bei politine veikla.
„Jis visą laiką dėjo visas pastangas, kad Lietuvos okupacija būtų nepripažinta“, - LRT radijui pirmadienį sakė V.Adamkus.
„Lietuva neteko doro lietuvio, kuris mylėjo Lietuvą, nuo pat jaunystės dienų skyrė dėmesį, darbą, ir net rizikavo savo laisve vokiečių okupacijos metais“, - kalbėjo prezidentas.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat pabrėžė K.Bobelio indėlį siekiant Lietuvos laisvės: „Netekome vieno iškiliausių Lietuvos politikų, gyvenimą paskyrusių kovai už savo šalies laisvę ir jos žmonių gerovę. Šviesaus atminimo Kazio Bobelio indėlis Lietuvos laisvės byloje, rūpestis valstybe ilgus metus dirbant Seime, išliks visų Jį pažinojusių ir su Juo dirbusiųjų atmintyje“.
„Reiškiu nuoširdžią ir gilią užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms, bendraminčiams. Pagarba ir dėkingumas telydi Kazio Bobelio atminimą“, – sako ministras pirmininkas.
K.Bobelis gimė 1923 m. kovo 4 d. Kaune.
Tėvas Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas Jurgis Bobelis (1885–1954). Baigė Kauno J. Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 m. dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją Lietuvos vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Kazį Bobelį prisimenė kaip itin šiltą ir inteligentišką žmogų: „Iš vienos pusės iš jo sklido išmintis ir intelektas, iš kitos – paprastumas, šiluma ir artumas.“
„Manau, kad tai žmogus, iš kurio tiesiog trykšta inteligencija, kuriam inteligencija – gyvenimo būdas. Žmogus buvo labai paprastas, bet tuo pačiu ir turtingas savo vidumi.
Bendrauti su K.Bobeliu buvo labai paprasta, bet tuo pačiu jautėsi, kad su juo bendraudamas turtėji ir daraisi tvirtesnis“, – mirusįjį prisiminė jis.
V.Mazuronio įsitikinimu, mirusiojo indėlis puoselėjant demokratiją Lietuvoje buvo itin didelis, tačiau jis nebuvo tinkamai įvertintas, o pats K.Bobelis neretai ir pašiepiamas.
„Tai drąsus žmogus, už kurio nuomonę į poziciją dažnai buvo kabinamos vienokios ar kitokios etiketės. Jis visuomet turėjo savo nuomonę ir ją gynė. Būdamas Jungtinėse Valstijose, ar grįžęs į Lietuvą – jis dirbo Lietuvai“, – sakė jis.
K.Bobelis mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno (Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Maximum cum laude“ Eberhard-Karls universitete. 1949 m. atvykęs į JAV, gyveno Čikagoje, studijavo ir specializavosi Džono Hopkinso, Bostono universitetuose ir Filadelfijos centrinėje ligoninėje, priklausančioje Templio universitetui, įgijo chirurgo specialybę.
1953 m. pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1962–1972 m. Čikagos medicinos mokyklos ir Čikagos Lojolos universiteto klinikinės chirurgijos profesorius. 1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje.
Priklausė daugeliui JAV ir pasaulio medicinos organizacijų. 1977–1978 m. Kane apygardos medikų draugijos prezidentas. Daugelį metų Šv. Juozapo ir Šv. Antano ligoninėse chirurgijos vadovas, Šv. Juozapo ligoninės prezidentas. Nuo 1949 m. Katalikų mokslų akademijos narys. Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos narys.
Nuo 1992 m. gyveno Lietuvoje. 1992-2002 m. buvo Seimo narys, dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose. 1992-1996 m. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2000 m. - NATO reikalų komisijos narys.
K.Bobelis priklausė krikščionių demokratų judėjimui. Nuo 1991 m. buvo Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos valdybos pirmininkas. 2001 m. gegužės 12 d. susijungus Lietuvos krikščionių demokratų sąjungai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai - Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas. Nuo 1949 m. - Katalikų mokslo akademijos narys.
1979-1992 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. Vadovavo komiteto organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio miestuose.
Atstovavo VLIK'ui Pasaulio antikomunistinės lygos konferencijose Liuksemburge, Taivane, San Diege (JAV). 1983 m. VLIK'o iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta pirmoji rezoliucija, smerkianti nelegalią Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Joje K.Bobelis kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos vardu, nes tuo metu tų šalių atstovų Europos Parlamente dar nebuvo.
2006 metais tuo metu vyriausias parlamentaras Kazys Bobelis pranešė norintis trauktis iš Seimo.
„Beveik 14 metų praleista Seime, stengiantis įlašinti nors mažą gėrio, tikėjimo, teisingumo, vilties lašelį tautos ateičiai. (...) Gerbiamas pone pirmininke, po ilgų 1940 - 2006 džiaugsmingų, sunkių, viltingų metų, prašau priimti geriausius palinkėjimus gerbiamiems kolegoms, dirbant tautos labui. Dirbau tai, kuo tikėjau, gal ne visada pavyko.
Bet kokia Dievo valia. Didžiuojuosi jūsų tikslais ir prašau priimti mano atsistatydinimą iš Seimo narių", - tokį raštą jis įteikė Seimo pirmininkui.
