Pasak buvusios Gabrielės klasės auklėtojos ir matematikos mokytojos Vitos Pocienės, merginai sekėsi visi dalykai – tiek tikslieji mokslai, tiek kalbos. „Ji buvo nuostabi mergaitė, pareiginga, darbšti. Ji buvo žmogus, kuris niekam blogo nelinki, nuoširdžiai mokėsi, norėjo studijuoti“, - prisimena auklėtoja.
Gabrielė nebuvo savyje užsisklendusi – dalyvavo visuomeninėje veikloje, ilgus metus šoko mokyklos šokių kolektyve. Tačiau nebuvo ir naiviai atvira bei patikli. „Labai naivi nebuvo, bet ir ne akiplėša. Turėjo savo nuomonę. Kitiems jos nepiršdavo, bet prie savo nuomonės visuomet likdavo“, - pasakoja V.Pocienė.
Su pagyrimu mokyklą baigusi gabi mergina įstojo į savo svajonių specialybę – psichologiją, valstybės finansuojamą vietą.
Mergina – iš nedidelės šeimos, turėjo vyresnį brolį Gediminą. V.Pocienė sako dažnai susitinkanti Naujojoje Akmenėje savo buvusios auklėtinės mamą, pasikalbanti, kaip jai sekasi. Ir pačią Gabrielę buvo sutikusi vasarą, prieš lemtingąją išvyką į Vokietiją.
Kelionė į Manheimo universitetą Gabrielei buvo pirmoji pagal studentų mainų programą. „Mamytė sakė, kad iš pradžių bijojo, nes išvyksta pirmą kartą. O paskui, po kelių savaičių po išvažiavimo sakė, kad Gabrielė jau apsiprato, viskas tvarkoje“, - prisimena V.Pocienė.
Pasiekus šiurpiai žiniai iš Vokietijos, visa Ramučių gimnazija sukrėsta – ir mokytojai, ir buvę Gabrielės klasės draugai. „Man trūksta žodžių, - su ašaromis kalba buvusi auklėtoja. - Dar nesuvokiam, kad taip iš tikrųjų įvyko. Visą laiką gaila, kai žmogus miršta, net kai nepažįsti. O čia savas, artimas.“
Su Gabrielės mama auklėtoja buvo susitikusi ir šeštadienį, dieną, bet tuo metu dar nežinojo, kad merginos jau nebėra.
Pasak Manheimo policijos, Gabrielė buvo nužudyta naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, greičiausiai grįždama iš renginio, skirto Vokietijos susivienijimo dienai. Jos kūną praeivė rado penktadienį vakare.
