Jis sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą, pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą.
1964 metais A.J.Marcinkevičius atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę kraujotaką, 1987 metais vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai.
„Jis yra modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas, pašventęs savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir iškėlė į aukštą tarptautinį lygį. Jis sukūrė Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokyklą, išugdė daug savo mokinių, kurie šiandien tęsia jo darbus. Daugeliui ligonių gelbėjęs gyvybę įgijo didelę Lietuvos žmonių pagarbą ir meilę“, - rašoma Santariškių klinikų pranešime.
Profesoriaus mokinys, širdies chirurgas Vytautas Sirvydis BNS sakė, jog A.J.Marcinkevičius buvo įkvepianti asmenybė, patraukusi ne vieną medicinos studentą sekti savo pėdomis.
„Iš tiesų tai buvo didi asmenybė ir didis mokslininkas. Jis buvo talentingas chirurgas, eksperimentatorius, savo eksperimentais patraukęs daug jaunų žmonių – kai pradėjome kartu su juo eksperimentuoti, dar buvome studentai. Tos idėjos tiesiog uždegė jaunus žmones, kurie vėliau siekė chirurgo profesijos. Jo pastangomis buvo įkurta Širdies kraujagyslių laboratorija, kuri subūrė nemažai jaunų žmonių: beveik visi jo bendradarbiai arba buvome tik ką baigę, arba bebaigią studijas“, – kalbėjo V.Sirvydis.
Jo teigimu, A.J.Marcinkevičiaus darbai reikšmingi ne tik širdies chirurgijai, bet ir kitoms medicinos sritims, nes norint atlikti sudėtingas širdies operacijas, turėjo tobulėti ir jos.
„Taip jau buvo, kad širdis buvo paskutinis organas, kurį lietė chirurgas: visi kiti organai buvo operuojami, o širdis buvo paslaptis – organas, kuris palaiko gyvybę, kurį palietus žmogus gali greitai numirti. Reikėjo išmokti operuoti širdį taip, kad ją sustabdžius žmogus vis dar liktų gyvas, o tam reikėjo gerokai daugiau, ne tik chirurgijos: ir dirbtinės kraujo apytakos, ir anesteziologijos. Todėl besikurdama širdies chirurgija nemažai specialybių perkėlė į aukštesnį lygį“, – prisiminė kardiochirurgas.
A.J.Marcinkevičius buvo mėgiamas kolegų, juo labai pasitikėjo ir geru žodžiu minėjo pacientai.
„Jis buvo labai paprastas žmogus, nereikėjo kažkokio griežtumo ar piktumo, kad žmonės darytų darbus: patys žmonės degė noru, kėlė savo idėjas, jis jų išklausydavo. Buvo mėgiamas bendradarbių, jaunesnių žmonių. Ligoniai labai laukdavo jo vizitacijų, kiekvienu žodžiu tikėjo. Tais laikais pasiryžti širdies operacijai nebuvo lengva – žmonės nežinojo kas tai, atrodė labai sudėtinga ir labai baisu. Tačiau jeigu jis pasakydavo, nebuvo, kad ligoniai atsisakytų“, – sakė V.Sirvydis.
A.J.Marcinkevičius gimė 1921 metais Kaune. Išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete. 1947-1991 metais jis dėstė šiame universitete, 1956-1990 metais buvo Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas, 1963-1990 metais dar ir Probleminės širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas. 1983-1990 metais A.J.Marcinkevičius vadovavo Respublikinei širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikai.
Medikas buvo apdovanotas trimis LTSR ir viena TSRS valstybinėmis premijomis, 1995 metais - Gedimino 2 laipsnio ordinu, 2006 metais jam skirta Nacionalinė pažangos premija.
Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinti bus galima ketvirtadienį nuo 14 val. iki 20 val. ir penktadienį nuo 10 valandos. Laidotuvės vyks penktadienį.
