Šiemet jau kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 2 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. 7 žmonės žuvo Vilniuje, 6 – Vilniaus rajone, 4 – Šalčininkų rajone, po 3 – Lazdijų rajone ir Kauno mieste.
Miestuose žuvo 14 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 22. Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 13 gyventojų, 5 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 14), 4 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 3 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 486, t. y. 32,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 32 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 17,4 proc. Be to, 179 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (12,1 proc. visų gaisrų), 178 kartus degė transporto priemonės (12 proc.), 18 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc.).
155 gaisrai kilo atvirose teritorijose arba 10,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 77 hektarus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 3 kartus.
Miestuose užgesinti 905 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 576. Ugnis sunaikino 35 pastatus, 48 transporto priemones, 654 tonas pašarų, 1 tūkst. 772 kv. m gyvenamojo ploto ir 4 tūkst. 96 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 47 žmonių gyvybes (iš jų 3 vaikų), 159 pastatus, 37 transporto priemones, 297 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (33,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (16,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,4 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.). Be to, įregistruoti 74 padegimai (5 proc.), o 250 gaisrų (16,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pateikdamas šiuos statistinius duomenis, o ypač – atvirose teritorijose (per šešias kovo mėnesio dienas kilo 122 gaisrai, išdeginę 395 hektarus) ir prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės bei būti labai atsargiems su ugnimi. Beje, kaip rodo statistika, daugiausia žolės deginimo atvejų bei tragiškų gaisrų kyla poilsio dienomis.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 1 tūkst. 28 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,5 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 417 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 370 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (2013 m. – 303). 101 autoavarijoje, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 18 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 5 žuvusiųjų kūnus. 58 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 13 skenduolių bei išgelbėjo 3 gyventojus.
Be to, ugniagesiams teko 27 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 19 kartų likviduoti cheminius incidentus, 15 kartų surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 34 gyventojus, iš jų 2 vaikus.