Po skambučio kilo nerimas
Nuo tos akimirkos jo telefonas, kuriuo registracijos į lėktuvą laukusiam vaikinui kažkas paskambino, buvo išjungtas.
Su juo turėjęs skristi ir kartu eilėje registracijos į lėktuvą laukęs tėvų draugas girdėjo, kaip kažkas vaikinui paskambino.
Žilvinas kalbėjosi telefonu pasitraukęs į šalį, o po pokalbio jis šiam vyrui pasakė tik tiek: „Aš nevažiuoju.“
Ir perdavė nuvežti tėvams daugiškės močiutės įdėtas lauktuves.
Iš Daugų į Vilnių apie pusę aštuonių jį nuvežė kaimynas ir išleido prie oro uosto.
Kelionės metu vaikinas snaudė, niekas jam neskambino.
„Žilvinas net nepagalvojo neskristi, nes turėjo laikyti egzaminus mokykloje.
Jau septynerius metus jis su tėvais gyvena Norvegijoje.
Labai geras vaikas. Dabar tris mėnesius pas mane gyveno, nes norėjo gauti vairuotojo pažymėjimą.
Išlydėjau ryte gerai nusiteikusį. Buvo apsirengęs mėlynu švarku, džinsais, avėjo mėlynais sportbačiais. Aukštas, liesas.
Gal kas pastebėjo jį Vilniuje. Labai prašome pranešti“, – nepajėgdama sutramdyti ašarų kalbėjo Onutė Černiauskienė.
Tėvai grįžo ieškoti sūnaus
Jau kitą dieną iš Norvegijos parskrido jos sūnus su žmona ieškoti pradingusio sūnaus.
Sekmadienį jie apie sūnaus dingimą pranešė ir Alytaus apskrities policijos komisariato pareigūnams. Pareigūnai pradėjo jauno vyro paiešką. Policijos pareigūnams pavyko nustatyti, kad paskutinį kartą jo telefonas buvo įjungtas sekmadienį apie 18 valandą Kaune, prie „Akropolio“. Nustatytas ir telefono numeris, kuriuo ketvirtadienį apie 11 valandą jam laukiant registracijos į lėktuvą buvo skambinta. Manoma, jog tuo metu jis kalbėjosi su pažįstama mergina, o po pokalbio staiga apsisprendė nebeskristi į Norvegiją ir išėjęs iš oro uosto dingo. Einantį gatve vaikiną Kaune antradienį pastebėjo patys tėvai ir įsisodino į mašiną sveiką ir gyvą. Jie aiškinasi savo sūnaus poelgio priežastis.
