Šiemet kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 115 žmonių gyvybių (iš jų 5 vaikų), 109 transporto priemones, 728 pastatus, 882 gyvūnus.
Miestuose žuvo 37 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 44. Trylika žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 7 – Vilniaus rajone, 5 – Šalčininkų rajone, 4 – Lazdijų rajone.
31 gyventojo žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 20 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 36), 4 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Be to, 12 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų. Dar 10 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Iki rugsėjo mėnesio daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5 tūkst. 226 (50,7 proc. visų gaisrų), išdeginusių per 9 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose išaugo 32,5 proc.
1 tūkst. 312 gaisrų (12,7 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 67 gyventojai (2013 m. – 79). Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 3,0 proc. Be to, 808 kartus liepsnojo transporto priemonės (7,8 proc.), 796 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,7 proc.), 61 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,6 proc.).
Miestuose užgesinti 5 tūkst. 42 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5 tūkst. 262. Ugnis sunaikino 296 pastatus, 227 transporto priemones, 2 tūkst. 89 tonas pašarų, 4 tūkst. 355 kv. m gyvenamojo ploto ir 9 tūkst. 929 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (52,7 proc.), žolės deginimas (7,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,8 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.). Be to, įregistruoti 427 padegimai (4,1 proc.), 186 gaisrai (1,8 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 608 gaisrų (5,9 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 5 tūkst. 625 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 22,2 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 2 tūkst. 19 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, 1 tūkst. 929 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (20,9 proc. daugiau nei pernai). 589 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 105 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 48 žuvusiųjų kūnus.
Šiais metais 340 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 146 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 135) bei išgelbėjo 25 gyventojus.
Be to, ugniagesiams teko 463 kartus budėti nukenksminant sprogmenis (99,6 proc. daugiau nei pernai), 110 kartų likviduoti cheminius incidentus, 50 kartų surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 199 gyventojus, iš jų 15 vaikų.